Karališkų kvapų ir spalvų oazė - Marokas

Vienas buvęs Maroko karalius, norėdamas pabrėžti savo šalies dvilypumą ir kultūrinį turtingumą, Maroką lygino su medžiu, kurio šaknys įsiskverbusios į Afrikos žemyną, o lapai ir šakos kvėpuoja Europos oru, mat Gibraltaro sąsiauris ties Maroku Europą skiria nuo Afrikos. Marokas laikomas kryžkele tarp Rytų ir Europos, Šiaurės ir Pietų. Didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“ šį sezoną lietuviams poilsį Maroke pasiūlė pirmąkart. Nusivylusių nebuvo.

Sužavėjo europietiška dvasia
„Buvau Egipte, Tunise. Patiko. Tačiau poilsis Maroke viršijo lūkesčius kelis kartus. Maniau: na, Afrika - mačiau aš ją, nenustebins. Bet įspūdžiai iš Maroko neįtikėtini!“ - susižavėjimo šia Afrikos valstybe neslėpė neseniai iš kelionės grįžęs 35 m. verslininkas Aurelijus Čepukauskas. Jam antrino žmona Jurgita, rodydama parsivežtus stulbinamo grožio suvenyrus ir dovanas artimiems žmonėms. Marokas garsėja vario, sidabro dirbiniais, odos gaminiais. Nors kainos turistų lankomuose turguose nėra mažos, moteris džiaugėsi įsigijusi originalių vario ir sidabro indų bei įspūdingą šviestuvą. Tiesa, vyras šiuo masyviu pirkiniu žavėjosi kiek mažiau ir prisiminė, kad parsivežti jį nebuvo taip paprasta. Vis dėlto svetainėje uždegtas šviestuvas po namus paskleidė marokietišką dvasią.

Vyras ir žmona Maroke ilsėjosi dviese, vieną savaitę skyrė pažintinei kelionei - aplankė Kasablanką, Marakešo ir Makneso miestus, - o kitą ilsėjosi Agadyro kurorte. Sutuoktinių porai įspūdį padarė Maroke nuolat juntama gaiva. „Dar neteko viešėti nė vienoje Pietų ar Rytų
šalyje, kur būtų taip gaivu, nekaršta, malonu“, - stebėjosi Jurgita. „Kuo skiriasi Marokas nuo Egipto, Tuniso? Daugiau žalumos, egzotikos, visai kitoks žmonių mentalitetas. Tikriausiai žmonių sąmonėje išlikę prancūziškos kultūros atgarsiai, kai šalis buvo Prancūzijos kolonija“, - sako Aurelijus. Vyrui pritaria ir žmona: „Maroko turgūs tikrai tvarkingesni nei kitose Rytų šalyse, o ir prekeiviai malonesni, besišypsantys“.

Rytietiški gundymai
Maroke turistai susiduria su visais Rytams būdingais gundymais: margos šalies turgavietės yra tikri tautodailės lobynai. Turistus čia apakina pasakiško grožio mečetės. Vien ko verta garsioji (antra pagal dydį pasaulyje) 800 mln. JAV dolerių kainavusi Hasano II mečetė Kasablankoje! Joje vienu metu gali melstis 25 tūkstančiai tikinčiųjų, dar apie 80 000 gali tilpti aplink pastatą.

Įspūdinga ir šios šalies gamta - čia išvysite ir neaprėpiamą dykumą, ir snieguotas viršūnes, ir vešlią augmeniją oazėse. Maroko pasididžiavimas - beveik šalies centre dunksantys Atlaso kalnai (aukščiausia viršūnė yra 4165 m aukščio). Žemė aplink kalnus tarsi kaitrios saulės nuspalvinta raudonai. Kalnų oazės su palmių giraitėmis - tipiškas šių vietų vaizdas.

Faktai
* Maroke gyvena apie 32,8 mln. gyventojų.

* Sostinė - Rabatas, didžiausias miestas - Kasablanka (per 3 mln. gyventojų). Beveik visi šalies
gyventojai yra musulmonai. Valstybinė kalba - arabų.

* Nuo 1912 m. iki 1956 m. Marokas buvo Prancūzijos kolonija. Dabar tai viena iš nedaugelio
arabų šalių, kurias valdo karalius.

Istorijos ir moderno deriniai
Didžiausias Maroko miestas Kasablanka dar vadinamas ir šalies verslo sostine. Gyvenimo tempu ir charakteriu jis primena Pietų Europos miestą: visur skubantys žmonės, moterys nedangsto veidų čadromis, segi trumpus sijonus, avi aukštakulnius batus. Miestas žavi
kontrastais, tradicijų ir šiuolaikiškumo darna.

Įspūdinga daugiau kaip 3 km ilgio dirbtinai sukurta Kasablankos - didžiausio Maroko uosto - krantinė. Pajūryje verda naktinis miesto gyvenimas. Čia gausu barų, naktinių klubų, diskotekų, restoranų. Vidutiniškai vakarienė dviem puikiame restorane kainuoja apie 60 dolerių.

Kasablankos tarptautinis Mohamedo V oro uostas - pats didžiausias šalyje. Jo ypač moderni keleivių įsodinimo sistema - šiuolaikinės architektūros paminklas. Kasablankoje yra kur pasižvalgyti: Jungtinių Tautų aikštė, senovinė medina, Mohamedo V aikštė, Karališkųjų rūmų
prieigos, Habu kvartalas, Anfos gyvenamoji zona, Ain Djabo pajūrio kelias su restoranėliais ir baseinais.

Įspūdingi senovės Maroko miestai
Ne mažiau įspūdžių patirsite ir aplankę Marakešą, kartais dar vadinamą Raudonąja oaze, Pietų perlu, rytietiško Maroko širdimi. Miestą tarsi tvirtovė ratu apsupusios 180 000 palmių. Truputį toliau akis vilioja apelsinmedžiai, alyvmedžiai, figmedžiai, granatmedžiai. Mieste nuolat čiulba paukščiai, iš tolo kvepia jazminai, žydi garsiosios Marakešo rožės, svyra bugenvilijų žiedai. Į miestą atvažiuoja visi šalies svečiai, norintys pamatyti tikrąjį Maroką.

Siaurose senovinėse gatvelėse jau vos telpa daugybė automobilių - čia gausu ne tik atvykėlių iš kitų šalių, bet ir pačių marokiečių. Jie myli šį miestą ir nepraleidžia progos čia apsilankyti. Turistams įspūdį daro Kutubijos mečetė, puikus ispanų-maurų architektūros pavyzdys. Toliau už
mečetės - Menaros sodai. Jie laikomi romantiškiausia miesto vieta. Prie miesto plyti didžiuliai golfo aikštynai. Marakeše kasmet rengiami tarptautiniai filmų festivaliai, čia suvažiuoja daugybė garsių žvaigždžių.

Fesas laikomas Afrikos Atėnais, nes tai karalių miestas, arabiško Maroko centras. Čia turistus pribloškia užburianti arabiška rūmų, mečečių, muziejų architektūra. Kultūriniai lobynai tokie
žavintys, kad daug kas juos lygina su Florencijos ar Atėnų turtais. Pačioje seniausioje senamiesčio dalyje kai kurios gatvelės tokios siauros, kad eidamas abiem alkūnėmis lieti namų sienas. Tai pačios siauriausios pasaulyje gatvelės. Senamiestyje galima ir pasiklysti -
čia vinguriuoja apie 10 tūkstančių gatvių ir gatvelių, kurios net neturi pavadinimų.

Maroko virtuvėje - net kepti balandžiai
Nors Maroką nuo Ispanijos skiria tik siaurutis Gibraltaro sąsiauris, nors Maroko virtuvė turi daug bendra su Viduržemio jūros šalių virtuve, kontrastas tarp skirtingų žemynų maisto gaminimo tradicijų vis dėlto egzistuoja. Marokiečiai (dar vadinami maurais) turėjo įtakos ir visai Pietų Europos virtuvei.

Maroko virtuvėje populiari aviena, jautiena, vištiena ir kupranugarių mėsa. Pagrindinis angliavandenių šaltinis - kuskusas, duona, ryžiai. Vartojama daugybė šakniavaisių, žalumynų ir vaisių. Patiekalai pagardinami daugybe prieskonių, žalumynais. Kontrastai būdingi ne tik
šiam kraštui, bet ir jo virtuvei. Kartais tame pačiame patiekale galima pajusti ir saldumą, ir aštrumą, ir sūrumą. Į mėsos patiekalus dedama džiovintų ar šviežių vaisių. Populiarūs tradiciniai patiekalai - aviena su datulėmis ar juodomis slyvomis, pupomis, aviena su kedrų riešutais, razinomis.

Per tradicinius pietus patiekiama daugybė įvairiausių patiekalų. Papročiai reikalauja, kad svečiai juos pagirtų. Tradicinių pietų metu stalo įrankiai nenaudojami, valgyti reikia dešinės rankos rodomuoju ir viduriniu pirštais. Pietų pradžioje atnešamas indelis su karštu rožiniu aromatizuotu vandeniu - rankoms nusiplauti.

Pastilia - tradicinis šventinis patiekalas, ruošiamas vestuvėms ar svarbių svečių sutikimui. Šis įmantrus patiekalas gaminamas iš balandžių mėsos, migdolų, kiaušinių. Viskas sluoksniuojama tarp plonyčių paplotėlių. Ant viršaus užbarstomas storas sluoksnis cukraus pudros. Sakoma, kad sluoksnių skaičius priklauso nuo svečio svarbos - kuo daugiau sluoksnių, tuo labiau gerbiamas svečias.

Maroko turizmo perlas Agadyras
Prie Atlanto vandenyno, Atlaso kalnų pietinėje papėdėje, Su slėnyje esantis kurortas yra apsuptas eukaliptų, eglūnų, pušų giraičių ir kerinčiai skaidraus, ramaus, gaivinančio vandenyno. Aukšti Atlaso kalnai kurortą saugo nuo deginančio Sacharos karščio. Vėsesnės Kanarų srovės Agadyrą atgaivina vasarą, o Sachara sušildo žiemą. Vidutinė oro temperatūra spalio-lapkričio mėnesiais yra apie 24 laipsnius šilumos, vandens - 18.

Netoli Agadyro buriasi milžiniškos flamingų (baltų ilgakojų, ilgakaklių, rausvais snapais paukščių) kolonijos. Tai egzotiški, mums neįprasti vaizdai. Agadyro paplūdimys tęsiasi apie 20 km. Čia visad erdvu, galima kur nori mėgautis romantiška ramybe. Agadyre įsitikinsite, kad Marokas - saulės ir poilsio šalis.

Citata
Ilsėtis Maroke „Novaturas“ kviečia iki spalio mėnesio pabaigos.

Asmeninio albumo nuotr.
Luka Gaižauskaitė
„Laisvalaikio“ informacija