Kaip vasarą išvengti apsinuodijimų maistu

Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai nori įspėti Kauno apskrities gyventojus, kad atėjus šiltam metų laikui neužmirštų saugaus maisto produktų gabenimo, laikymo, paruošimo ir gaminimo reikalavimų, laikytųsi asmens higienos. Neretai maistu apsinuodija ir ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis suserga poilsio gamtoje mėgėjai.

KVSC duomenimis, Kaune, kaip ir visoje Kauno apskrityje, per šių metų sausio – gegužės mėnesius, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, beveik po 30 proc. padaugėjo susirgimų ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis (2006 m. šiomis infekcijomis sirgo 1714 Kauno apskrities, iš jų 1076 Kauno gyventojai).

Per tą patį laikotarpį šiemet Kaune daugiau kaip du kartus padaugėjo rotaviruso sukeltų enteritų (viduriavimai sukelti viruso) – 351 ligos atvejis. Apsinuodiję dažniausiai namie gamintais ir netinkamose sąlygose laikytais maisto produktais, maisto toksikoinfekcijomis susirgo daugiau nei pusė šimto Kauno miesto gyventojų. Pernai šiek tiek mažiau. Dažniausiai sirgo suaugusieji, 40 proc. ligonių vyresni nei 60 metų.

Vasaros mėnesiams labai būdingos ligos – salmoneliozė ir neaiškios kilmės viduriavimai. Per maistą, vandenį taip pat gali plisti ir dizenterija, vidurių šiltinė, cholera. Anot visuomenės sveikatos specialistų, šias ligas sukeliančios bakterijos atsparios. Patekusios į maistą šiltu oru greitai dauginasi, tačiau nekeičia produkto skonio nei išvaizdos.

Specialistų teigimu, vasarą būnant gamtoje, reikia labai gerai išvirti ar iškepti patiekalus. Siekiant išvengti pavojingos taršos mikrobais žalius produktus laikyti atskirai nuo paruoštų gaminių. Rūpestingai plauti rankas, virtuvės inventorių, indus, pjaustymo lenteles. Paruoštam maistui ir žaliai mėsai bei daržovėms pjaustyti turėti atskiras lenteles.

Pasak gydytojų epidemiologų, pavojinga valgyti maisto produktą, jei jo vartojimo data pasibaigus. Pasenusiam, o dar šiltai laikytame maiste, gausu mikrobų, todėl galima apsinuodyti. Patys pavojingiausi greitai gendantys maisto gaminiai – visi pieno produktai, mėsos, žuvies ir kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai bei pyragaičiai su kremu. Juos būtina laikyti ne aukštesnėje kaip +2 - +8°C temperatūroje.

Neturint šaldymo įrangos, gydytojai epidemiologai nepataria imti į kelionę vištienos gaminių, mėsos vyniotinių, šaltienos, kepenų pašteto, blynelių su mėsa. Produktai vakuuminėje pakuotėje taip pat nėra saugūs. Pakuotėje susikaupus skysčiams, smarkiai kintant laikymo temperatūrai juose gali sparčiai daugintis sukeliantys ligą mikroorganizmai.

Troškulį patariama malšinti geriausiai grynu arba negazuotu mineraliniu vandeniu buteliuose. Rizikinga gerti iš pakelės šulinių – pusė Lietuvos šulinių užteršti nitratais, trečdalis – bakteriologiškai. Jokiu būdu maisto gamybai ir gėrimui nevartoti ežero ar upės vandens.

„Į kelionę galima pasiimti duonos, lašinių, šalto rūkymo dešros, kumpio, daržovių, fermentinio ar lydyto sūrio, kefyro. Nepakeičiamas maistas – sausainiai, džiūvėsiai, kruopos, makaronai, dribsniai, sojos produktai. Bulvių traškučiai kelionėje negenda, tačiau turi daug konservantų. Meniu paįvairins riešutai ir razinos, kurias būtina kruopščiai nuplauti. Žemės riešutams kai kurie žmonės gali būti alergiški, todėl reikia valgyti saikingai“ – įspėja KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Pradėjus pykinti, skaudėti skrandį ar pilvą, pakilus temperatūrai, ėmus vemti ir viduriuoti patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes galėjote apsinuodyti maistu arba užsikrėsti užkrečiamąja žarnyno infekcija.

Viktorija Kleinienė
Kauno visuomenės sveikatos centro atstovė spaudai
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos informacija
Interneto archyvo nuotrauka