Kaimo turizmas: gandras gandrui nelygu

Lietuvos kaimo turizmo asociacija nuo 1997 m. kaimo turizmo sodybas vertina gandrais, skiriamais visiems asociacijos nariams taikant griežtus reikalavimus. „VŽ savaitgalis“ domėjosi, ko lankytojai, rinkdamiesi sodybą, gali tikėtis, ar gandrų skaičius visada garantuoja žadamą kokybę.

Kainos kaimo turizmo sodybose priklauso nuo sodybai suteiktos kategorijos. 1 gandru įvertintoje sodyboje paros kaina asmeniui yra 15-25 Lt, 2 gandrais – 25-35 Lt, 3 gandrais – 35-50 Lt. Už parą 4 gandrų sodyboje teks sumokėti nuo 40 iki 120 Lt.

Daugiausia gandrų įvertinamos ir brangiausios yra tos sodybos, kuriose puoselėjama regioninė, etninė kultūra, saugomas kultūrinis ir kulinarinis paveldas. Žinoma, gyvenimo patogumai – ne paskutinėje vietoje.

Be abejo, poilsiautojams nepakanka žinoti, kad tam tikru gandrų skaičiumi įvertinta sodyba atitinka bendruosius reikalavimus. Tokio poilsio organizatoriai klientams paprašius privalo konkrečiai paaiškinti, kokias paslaugas jie gaus už prašomą kainą.

BNS naujienų agentūros pranešimu, per šių metų sausį-vasarį kaimo sodybas aplankė 8,4 % mažiau žmonių nei per tą patį laikotarpį pernai, tačiau kaimo turizmas Lietuvoje stabiliai auga. Palyginti su 2001 m., pernai į kaimus ilsėtis važiavo 3 kartus daugiau turistų (atitinkamai 67 400 ir 215 000). VŽ rašė (2005 12 15), kad šiuo metu šalyje 70 % sodybų įvertintos 2, 12 % – 4 gandrais. Pasak Reginos Sirusienės, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės, sodybas kasmet peržiūri ir gandrais sužymi asociacijos tarybos darbinė grupė, kuri kasmet renkama nauja.

„Dažnai būna, kad sodybos gandrų skaičius pasikeičia. Šiemet 30 % sodybų po peržiūros gavo naują įvertinimą,“ – aiškina p. Sirusienė.

Be patogumų
Ketinantieji apsistoti vienu gandru paženklintoje sodyboje turėtų žinoti, kad joje privalo būti bent jau valtis, žaidimų aikštelės suaugusiems ir vaikams bei pirtis. Čia galima dairytis įrengtos laužavietės, asmens, atsakingo už kambarių tvarką, pavėsinės, bendros patalpos su televizoriumi, minimalių baldų. Patalynė keičiama bent kartą per savaitę. Daug patogumų neverta tikėtis – namelyje baldai minimalūs, o kūno higiena rūpintis ir maistą gaminti teks atskirame pastate esančioje visiems poilsiautojams skirtoje patalpoje.

Ne ką daugiau patogumų ras ir apsistojusieji sodybose, pažymėtose 2 gandrais. Tik čia namelyje svečiai turės prausyklę su šaltu vandeniu, o dušu, tualetu ir virykle naudosis 5 žmonės. Dviem gandrais pažymėtose sodybose poilsiautojai galės ir dviračiu pasivėžinti, ir naują spaudą paskaitinėti. Tokiose sodybose pagal reikalavimus šeimininkai privalo sudaryti sąlygas užsisakyti pusryčius, pietus, vakarienę.

Užtikrina komfortą
Tie, kuriems reikia ir gražios gamtos, ir patogumų, renkasi 3 arba 4 gandrų sodybas. Sumanius apsistoti trijų gandrų sodyboje, pravartu žinoti, kad čia privalote rasti vandens dviračius, baidares, vasaros ir žiemos sporto inventorių, biliardo stalus bei tenisą. 3 gandrai turėtų užtikrinti, kad kambariai bus valomi kasdien, maitinama 3 kartus per dieną. Be to, sodyboje turėtų būti ir patogi virtuvė norintiems maistą gamintis patiems, galimybė gauti kaimiškų produktų, atsivežti naminius gyvūnus. Šalia sodybos turi būti sutvarkyta vieta poilsiui prie vandens telkinio, individualūs mediniai gultai, kelios pavėsinės, dengta laužavietė.

Trimis gandrais pažymėtos sodybos šeimininkai poilsiautojus privalo apgyvendinti nameliuose, kuriuose yra karštas vanduo, dušas, sanitarinis mazgas, galimybė užtamsinti langus, mini virtuvė, kurioje yra indų, viryklė, šaldytuvas.

Taip pat čia turi būti atskiras įėjimas svečiams, atskira patalpa poilsiui su židiniu, biblioteka su naujais laikraščiais, televizoriumi ir galimybe stalo žaidimams, kiti patogumai. Nuėjus į pirtį turėtumėte rasti galvos apdangalus, rankšluosčius, dušo kabiną. Taip pat čia privalo būti kompiuteris, telefonas bei faksas.

Keturių gandrų sodybai taikomi dar aukštesni reikalavimai. Joje, be to, kas privaloma žemesnio lygio sodybose, privalo būti ir teniso kortai, sveikatingumo takai, žirgai, uždaras bei atviras maniežai, baseinas, vaikų žaidimo aikštelės – atrakcionai, mini zoologijos sodai, aikštelės riedučiams, riedlentės. Svečiai turi gauti pageidaujamą maistą. Sodyboje privalo būti telefonas, vaizdo aparatūra, kompiuteris su internetiniu ryšiu, knygų apie turizmą ir lankytinas Lietuvos vietas. Atskira patalpa turi būti skirta naminiams gyvūnams ir t. t.

Pirtis privalo būti atskirame pastate, o joje norintieji pasikaitinti turėtų rasti visko, ko reikia: nuo patalpos poilsiui, rūbinės, dušų, tualetų iki pirtims skirtų grindų takų, galvos apdangalų, chalatų ir t. t.

Nuomonės – įvairios
Tačiau oficialūs reikalavimai ne visuomet atitinka kokybę. Štai Arvydas Okas, VĮ „Okas language solutions“ vadovas, žiemą su šeima nusprendęs išsinuomoti 4 gandrais pažymėtą kaimo sodybą, „VŽ Savaitgaliui“ pasakojo patekęs į „neblogai įrengtą, tačiau visiškai nepritaikytą žiemai sodybą – joje buvo labai šalta, nepadėjo ir karšti radiatoriai“.

„Šeimininkai teigė, kad yra čiuožimo aikštelė, tačiau ledas buvo nenuvalytas. Aplinka irgi nesutvarkyta – aplinkui vyko statybos“, – minusus vardija p. Okas. Pasak p. Sirusienės, asociacija gana dažnai sulaukia tokių skundų, jie perduodami sodybų savininkams.

„Dažnai jie savo klaidas pripažįsta, o nepatenkintas klientas asociacijos nemokamai būna apgyvendintas kitoje sodyboje“, – aiškina p. Sirusienė. Mykolas Januška, UAB „Polimerinės plėvelės“ direktorius, įsitikinęs, kad kaimo sodyboms Lietuvoje keliami reikalavimai – per griežti.

„Slovakijos kaimo sodybose vienam pastato gale yra restoranas, kitam – tvartas, o tarp jų – dar viešbutis. Ir epidemijos nekyla,“ – šypsosi p. Januška. Pasak verslininko, kiek jam teko matyti, Lietuvoje gandrų skaičius atitinka sodyboje teikiamas paslaugas bei patogumus. Tačiau jis pats nesirinktų sodybos, pažymėtos daug gandrų.

„Į prabangius poilsio namus su visais patogumais galima nuvažiuoti bet kada, o važiuojant į kaimo sodybą norisi pabūti tikrame kaime,“ – įsitikinęs p. Januška.

Arūnas Rukšys, UAB „Sevesta“ direktorius, taip pat sako iki šiol lankytomis kaimo sodybomis ir jose teikiamų paslaugų kokybe likęs patenkintas. Nors, verslininko nuomone, patogumai – svarbu, tačiau kaimo sodybai keliami reikalavimai turi būti ne tokie patys, kaip viešbučiui. „Tai turi būti kaimas. Sodyboje turi būti pirtis, ežeras, valtis,“ – vardija p. Rukšys.

Maloniai nustebintas
Arvydas Avulis, AB „Hanner“ valdybos pirmininkas, teigia, kad su įmonės darbuotojais lankyta 4 gandrų kaimo sodyba paliko gerą įspūdį.

„Buvau nustebintas, nes labai atokioje vietoje radau daug komforto ir daug egzotikos. Patogumai, geros higienos sąlygos, galima aktyviai leisti laiką – įrengtos pirtys, galima jodinėti. Gražiai sutvarkyta aplinka taip pat maloniai nustebino, nes vis dar gajus stereotipas, kad kaimo sodybos apleistos,“ – gerais įspūdžiais dalijasi p. Avulis.

Užsienyje – kitaip
Pasak p. Sirusienės, užsienyje veikia kiti kaimo turizmo įstatymai nei Lietuvoje. Tai papildomas verslas prie žemės ūkio veiklos. Pvz., Italijoje žmogus turi 15 ha vynuogyną, gamina vyną ir užsiima kaimo turizmu. Švedijoje – laiko 50 karvių fermą ir taip pat užsiima kaimo turizmu (priešingu atveju kaimo turizmo veikla neleidžiama).

„Neturime statistikos, kiek žmonių norėtų apsigyventi kaimo turizmo sodybose užsienyje. Mūsų to klausia 3 % visų besikreipiančiųjų. Kita vertus, 98 % kaimo turizmo Europoje sudaro vietinis turizmas. Tokia statistika nusistovėjusi jau 30 m. Norintys užsisakyti atostogas kaimo turizmo sodybose Vakarų Europoje gali kreiptis į mūsų asociaciją“, – siūlo p. Sirusienė.

Kastė Geležūnaitė
„Verslo žinios“, 2006 03 10
Atostogoskaime.lt archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>