Kai žemėje nėra ką veikti

Skrydis oro balionu, seniausia oro transporto priemone, dabar, priešingai nei XVIII a. pabaigoje, kai jis buvo išrastas, nėra būtinybė – yra greitesnių ir patogesnių susisiekimo priemonių. Šiandien skrydžiai oro balionais tapo madinga dovana ir vakarėlių staigmena, o įsigyti oro balioną tapo taip pat paprasta kaip ir automobilį.

Dėl savo konstrukcijos ypatumų ir senos istorijos skrydžiai oro balionu seniau laikyti turtingųjų privilegija, vadinti aristokratišku užsiėmimu. Ir dabar ši romantiška pramoga nėra iš pigiųjų. Be to, ja tikrai negalėsite mėgautis kada panorėję – tik tada, kaip kad senoliai sako, „bus pagada“.

Vakarėliai danguje
„Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie gali sau leisti netradicinių pramogų, ir, natūralu, kad vis daugiau žmonių ieško tokių neįprastų laisvalaikio praleidimo formų“, – sakė Aurimas Vengrys, VšĮ Oreivystės centro direktorius plėtrai.

Daugelis klientų oro balionais skraido švęsdami gimtadienius, vestuvių sukaktuves, mokyklos baigimą ar studijų universitete pradžią.

„Skrydžius tėvai dovanoja vaikams, vaikai – tėvams. Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį oro balionu skraidinome keturias mamas – tai buvo vaikų dovana Motinos dienos proga. Oro balionais skrenda jaunavedžiai, bernvakarių ir mergvakarių dalyviai, įmonės tokias pramogas dovanoja savo darbuotojams. Populiarūs vadinamieji vakarėliai danguje – kai vienu balionu skrenda nedidėlė 6–7 žmonių grupelė“, – vardija p. Vengrys.

Apžvalginis skrydis oro balionu trunka apie valandą. Vienam žmogui ši pramoga kainuoja 400 Lt. Prieš skrydį keleiviams paaiškinama, kaip elgtis skrydžio metu ir nusileidžiant. Ypatingo pasirengimo skrydžiui nereikia, kaip ir aprangos – keleiviai į pakilimo vietą gali atvykti tiesiai iš darbo su kostiumu ar iš šventės – su proginiais drabužiais.

Automobilis ar balionas
„Oro balioną įsigyti gali bet kas – taip, kaip ir automobilį. Užsukę išsirinksite balioną – tiesa, jie gaminami pagal individualius užsakymus, – jo dydį, komplektaciją, spalvas, užrašą, logotipą, netgi baliono formą. Tie balionai, kurie paprastai skraido virš Vilniaus, yra klasikinės formos. Pagal kliento pageidavimus galime pagaminti įvairiausių formų balionus – traukinio, automobilio, ledų ir t. t.“, – tikino p. Vengrys. Pasak jo, oro baliono kaina svyruoja nuo 100.000 iki kelių šimtų tūkstančių litų, o gamyba priklausomai nuo baliono dydžio trunka 3–4 mėnesius.

Tiesa, jei įsigyti oro balioną gali kiekvienas, skraidyti juo – tikrai ne visi.
„Reikia turėti piloto licenciją. Ją išduoda Civilinė aviacijos administracija. Reikalavimai piloto licencijai gauti panašūs kaip ir vairuotojo pažymėjimui. Būsimieji pilotai 80 val. kursuose mokosi teorijos – kursus rengiame žiemos savaitgaliais, vėliau 16 val. turi skraidyti su instruktoriumi. Išlaikius valstybinius egzaminus suteikiama teisė savarankiškai valdyti oro balioną“, – aiškina pašnekovas. Oreivystės centre veikiančioje pilotų mokykloje rengiami būtent oro balionų pilotai. Norintiesiems gauti piloto licenciją už teorijos kursus reikės sumokėti 1.600 Lt, už praktinius užsiėmimus – apie 600 Lt už valandą. Pasak p. Vengrio, praktinių užsiėmimų kaina priklauso nuo to, ar būsimasis pilotas skraido savo oro balionu, samdo tik instruktorių, ar nuomojasi ir oro balioną.

„Žmonių, kuriems skraidymas oro balionu tapo hobiu, Lietuvoje yra nemažai. Hobis yra užkrečiamas dalykas – nauju savo užsiėmimu sudomini draugus, šeimos narius, artimuosius. Nemažai žmonių iš pradžių būna patyrusių oreivių pagalbininkai – padeda paruošti balioną, lydi jį kartu su žemės komanda, o ilgainiui patys užsinori skraidyti. Šiemet mūsų mokykloje buvo apie 20 naujų mokinių“, – kalba p. Vengrys.

Gana tiksliai
Ar pakilsite oro balionu numatytą dieną, priklauso tik nuo oro sąlygų. Jos lemia ir tai, kur skrisite.

„Dabar internete atsirado neblogų meteorologijos šaltinių. Tad, priešingai nei prieš kelerius metus, dabar galime sužinoti gana tikslią 2–5 dienų oro prognozę. Tai padeda suplanuoti skrydį. Pirmiausia, – skristi ar ne; jeigu skristi – kur pakilti, kad gražiai, saugiai paskraidytume ir visi liktų patenkinti. Sprendimus dėl skrydžio priimame likus dienai ar pusdieniui iki suplanuoto skrydžio“, – kalbėjo p. Aurimas. Tiesa, sako jis, yra buvę, kad susirinkus į pakilimo vietą dėl prastų oro sąlygų skrydžius teko atšaukti.

Skraidymo sezonas Lietuvoje prasideda balandžio pradžioje ir trunka maždaug iki spalio antrosios pusės.

Aplink Lietuvą
„Oro balionais skraidome visoje Lietuvoje, bet Vilniuje dirbti patogiausia dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – tai yra gražus miestas ir mums patiems patinka čia skraidyti. Antra, Vilniuje yra mūsų bazė. Trečia – Vilniuje tikriausiai yra daugiausia šia pramoga ir paslauga suinteresuotų žmonių“, – paaiškino p. Vengrys. Bent kelis kartus per metus oreiviai vyksta į kitus didžiuosius šalies miestus, dalyvauja Lietuvoje ir užsienyje vykstančiose varžybose ir renginiuose.
Algirdas Nomeika, kūrybinės grupės „A. Nomeika ir draugai“, teikiančios renginių aptarnavimo ir organizavimo paslaugas, direktorius, „VŽ Savaitgaliui“ taip pat patvirtino, kad norinčiųjų paskraidyti oro balionu netrūksta.

„Skrydžiai oro balionais nėra pagrindinis įmonės verslas. Jei norėtume išgyventi siūlydami tik šią paslaugą, jos kainos būtų didesnės. Skrydžius oro balionu siūlome kaip priedą prie mūsų organizuojamų renginių, įmonių, miestų švenčių. Kartais ją pasiūlome ir nemokamai“, – kalbėjo p. Nomeika. Trims keleiviams skrydis oro balionu po apylinkes kainuoja 900 Lt (be PVM).
Pasak direktoriaus, ant įmonės oro balionų nėra reklamų, todėl klientai vertina galimybę skrydžio metu ant baliono pasikabinti savo įmonės logotipą, vėliavą ar šūkį.

„Skraidau, nes man pačiam patinka, – kalba p. Nomeika. – Kaip ir visi oreiviai turime tradicijų – pirmą kartą skridančius būtinai pakrikštijame – pats persirengiu tokiu „Jonu Krikštytoju“, įteikiame pirmo skrydžio diplomą, dovanojame filmuotą medžiagą, fotografijų. Smagi ir romantiška pramoga.“

Ponas Algirdas sako, kad norintiesiems skristi oro balionais jokių apribojimų nėra – reikia tik drąsos. Vyriausias jo keleivis buvo 96 metų.

Daiva Sutkutė
„Verslo žinios“, 2007 05 11 
Meniu.lt archyvo nuotr.
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>