Kai Palangoje norisi ramybės (Palanga)

Kada paskutinį kartą restorane jus aptarnavo būsimasis meno kritikas? Arba dailininkė? Sakote – to nebūna? Netiesa. Būtent toks aptarnaujantis personalas yra Palangos viloje „Ramybė“.

Vasara. Vėl Palanga su ta pačia jūra, tiltu podiumu, šurmuliu. Su Basanavičiaus gatve, kuria perėjus vos kartą norisi pasislėpti nuo minios ir triukšmo, galinčio smūgiuoti stipriau nei negailestinga saulė. Ką jau kalbėti apie verslo pietus, kuriems viena kitą perrėkiančios melodijos iš įvairių maitinimo įstaigų ir nesibaigianti poilsiautojų migracija pirmyn atgal – tikrai menki pagardai. Taigi – kuo toliau nuo Basanavičiaus gatvės. Bet labai toli eiti nereikia. Jei
jus ir jūsų verslo partnerį reikalai atbloškė į Palangą – sukite į Vytauto gatvėje esančią vilą „Ramybė“. Pavadinimas nemeluoja: čia jauki aplinka, malonus aptarnavimas, neblogas maistas, negarsi ir teisinga muzika. Ir, žinoma, „palangietiškos“ patiekalų kainos. Beje, jos, anot „Ramybės“ padavėjų, viloje nuo sezono nepriklauso, nes lankytojų čia apstu ne tik vasarą.

Kaip namie
Papusryčiauti „Ramybėje“ galima nuo 9 valandos. Kompanionė, Palangoje praleidusi kone savaitę, tvirtina, jog pusryčiai čia yra sotūs. Kaina – ne iš kukliųjų. Pavyzdžiui, kiaušinienė ar omletas kainuoja 8 Lt, bet pabandykite Palangoje rasti pigiau.

Tačiau pusryčių metas jau seniai praėjęs, taigi jaukioje terasoje įsitaisome vėlyviems pietums arba ankstyvai vakarienei. Tiesa, prieš tai suabejoję, ar neatsisėdus prie staliuko viduje, nes aplinka viliojanti, nepretenzinga ir galbūt būtent tuo patraukianti ieškančius vietos ramiam pokalbiui. Yra 2 atskiros salės. Senovinės komodos, bufetas prie sienų kuria namų atmosferą.

Patarimai nenuvilia
Atsisėdus padavėja prisistato tuoj pat, maloniai kalbina. Kol vartėme valgiaraštį – tam laiko prisireikė, nes jis ilgas ir įdomus – padavėja, kaip vėliau išsiaiškinome, dailininkė Dovilė, – priėjo keletą kartų. Išsirinkti patiekalus – nelengvas darbas. Vien sriubų – 8 rūšys. Pirmu šūviu pataikome kaip tik į tą, kurios tądien jau nebuvo likę – žuvienę (5 Lt). Pasikliaudamos padavėjos pasiūlymu, sutinkame su tiek pat kainuojančia aštria pomidorų sriuba. Patarimas buvo teisingas, o pomidorinė – pats tas: nei per aštri, nei per prėska, nei per karšta, nei per daug atvėsusi, gaiviai dvelkianti pomidorais, gausu prie jų derančių svogūnų.

Avokadas su krevetėmis (14) Lt irgi buvo tinkamas kaštai vasaros popietei, tačiau kolegė pasigedo šiek tiek daugiau prieskonių. Tą patį sakinį, tik jau garsiau, ji pakartojo gavusi karštąjį patiekalą – keptą uotą (20 Lt). Žuvis, kaip ir ryžiai, buvo visai be druskos, jau nekalbant apie kitus prieskonius. Tačiau druska su pipirais – ant stalo: imi ir beriesi, kiek nori. Būtų persūdyta – jau prasčiau.

Užtai kiaulienos patiekalas „Meškos letenėlė“ (19 Lt)– tikras puikumėlis. Tarp dviejų apkeptų mėsos gabalų nepagailėta sūrio, kepintų pievagrybių, graikiškų riešutų, razinų, džiovintų slyvų. Beje, garnyras, kaip ir dera, prie mėsos ir žuvies patiekalų buvo skirtingas. Suprantu, jog šis sakinys gali sukelti šypsnį, tačiau pastaruoju metu lankantis viešojo maitinimo įstaigose kaip tyčia vis atsitikdavo užsisakyti skirtingų patiekalų su tuo pačiu garnyru. Nė viena iš pietaujančių nebuvo didelė vynų žinovė, taigi p. Dovilė mielai ir išmoningai patarė, kokį vyną prie užsakytų patiekalų rinktis. Jų "Ramybėje“ apstu ir kaina normali – taurė kainuoja 5–7 Lt, butelis – 55 arba 80 Lt. Pagal rekomendaciją renkamės Pietų Afrikos vyną ir nenusiviliame: skoniai derėjo.
Beje, alkoholinių gėrimų sąrašas čia ypač gausus. Atkreipėme dėmesį, jog atskirai išskiriamas burbonas (6–10 Lt), nors paprastai jis rašomas kartu su viskiais. Didelė pasiūla ir romo (7 rūšys), kelių rūšių kalvadoso, grapos, sambukos, degtinės. Žodžiu, prie norimo patiekalo tinkamą gėrimą išsirinkti nėra sunku. Alaus „Ramybėje“ yra 2 rūšių – „Kalnapilio“ ir„Švyturio“. Didelis bokalas – 5 Lt.

Kaip namie
Ateina eilė desertams. Nors jų galybė, tačiau pasirinkti nelabai buvo iš ko „Tiek žmonių, viskas jau suvalgyta. Bet nenusiminkite, tuoj jums padarysiu tokių ledų, kad liežuvį prarysite“, – žada barmenas Artūras, būsimasis meno kritikas. Ir savo pažadą įvykdo.

Nors aptarnaujantysis personalas neturi kortelių su vardais, bet sėdėdamas „Ramybėje“, kažkaip natūraliai su jais susipažįsti. Nes šioje viloje jautiesi kaip namie, apsuptas draugų ar bent smagių pažįstamų. Bet pietūs, kad ir kokie jie malonūs, kada nors baigiasi. Vėl metas grįžti į įprastą Palangos gyvenimą. Atsisveikinusios su padavėjais, su kuriais jau spėjome susibičiuliauti, ir eidamos jūros link dar atsigręžėme į "Ramybę“, kurioje taip ramu.

Gal sugrįžti?
Beje, norintiems pašokti ar smarkiau pasilinksminti tereikia pereiti į kitą gatvės pusę, kur yra klubas „Ramybė“. Čia ne tik vyksta koncertai, diskotekos, kiti renginiai, bet galima ilgiau pasėdėti užkandžiaujant ar gurkšnojant. Pačioje viloje vidurnaktį gyvenimas prityla, kad nebūtų trukdoma ramybė apsistojusiesiems vilos kambariuose.

VŽ ĮVERTINIMAS 19

Vila „Ramybė“
Maistas 3
Valgiaraštis 4
Aplinka* 4
Aptarnavimas 5
Kaina už vertę 3
Automobilio stovėjimas **3


Vietų skaičius 60 ir 50 lauke
Atskira salė yra
Muzika gyvai taip
Diskoteka* -
Adresas Vytauto 54, Palanga
Darbo laikas 9–24 val.
Užsakymų tel. 8 460 54124
Interneto svetainė www.vilaramybe.lt
E. paštas palanga@vilaramybe.lt

Rasa Dževeckytė (rasa.dzeveckyte@vzinios.lt , tel.: 2526363 )
„Verslo žinios“, 2006 07 21
„Ramybė“ archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>