Kad gardi arbatėlė neapkarstų

Kasdieniai ir įprasti dalykai gali tapti nepaprasti ir įdomūs. Pamokyti, kaip galima paįvairinti kasdienį arbatos gėrimo ritualą, siūlosi kelios vilniškės bendrovės.

Laisvalaikio prie arbatos puodelio lietuviai leisti nelinkę. Taisyklių, kaip ir kada kilnoti tą puodelį, taip pat neturime. Tačiau arbatos gėrimo ceremonijas bei mokymus organizuojančių bendrovių atstovai tikina, kad tobulėti šioje srityje reikia. Ne vien tam, kad gerdami arbatą patirtumėme daugiau malonumo. Žinios apie arbatą, jos gėrimo kultūrą, anot jų, pravers keliaujant po tas svečias šalis, kur dažniausiai tų taisyklių paisoma.

Ar verta?
„Vakarų universitetai skaito gyvenimo kultūros kursą magistrantams. Jie ten išmoksta pažinti vartojimo tradicijas, kultūrą, produktus. Atskirti gerą vyną nuo pigaus, akmens masę nuo porceliano, gerą cigarą nuo paprasto, gobeleną nuo brokato. Mūsų niekas nemokė tokių dalykų, tad reikia organizuotis patiems“, – įsitikinusi Dovilė Vinskienė, UAB „Skonis ir kvapas“ prekybos vadovė. Arbatos ir kavos namai, kuriuose dirba p. Venskienė, šiemet ėmė burti 12–30 žmonių grupes į studijas, kurių metu moko, kaip „per skonį ir kvapą“ pažinti skirtingų šalių kultūras. Studijas jie rengia kiek neįprastai, neapsiribodami vien pasakojimais. Dalyvius čia kviečia būti „japonais“, „anglais“ ar „arabais“, nes taip esą lengviau suprasti tautą ir pasitikrinti, „ar man tai priimtina“.

„Arbata visur geriama troškuliui malšinti, tačiau supratimas, kaip tą geriausiai daryti, kaip parodyti tinkamą dėmesį ja vaišinančiam, kiekvienoje šalyje skirtingas: japonams tai – susikaupimo, ėjimo į save treniruotė, kurią reglamentuoja per 1000 taisyklių, rusams arbatėlė atrodys tik tada vykusi, kai ji bus vainikuota dainomis ir šokiais“, – aiškina p. Vinskienė. „Skonio ir kvapo“ akademijoje jau veikia arbatos ir tabako fakultetai, netrukus veiks ir kavos. Pasirinkusiems fakultetą dar siūloma rinktis paskaitų tematiką. Norintiems susipažinti su kitų tautų arbatos gėrimo tradicijomis rekomenduojama užsisakyti įvadinę paskaitą apie arbatą. Draugiškoms, kartu gerai besijaučiančioms grupėms siūloma rinktis paskaitą apie japonišką arbatą ir kabuki.

Mokymai su vaišėmis „Skonio ir kvapo“ akademijoje žmogui atsieis po 70 Lt.

Ne tik troškuliui
Prieš 5 m. kone viena pirmųjų mokyti kitų tautų arbatos gėrimo ritualų savo arbatinėje ėmė vilniškė UAB „Arbatos magija“. Jos įkūrėjas Ramūnas Daugelavičius arbatos verslo mokėsi Sankt Peterburge.

„Iš pradžių vilniečius kvietėme ragauti kolekcinių arbatų, stebėti ir mokytis skirtingų kultūrų arbatos gėrimo ceremonijų, vėliau ėmėme arbatos gėrimo ritualus organizuoti visoje Lietuvoje, kaip papildomą priemonę verslo įmonių darbuotojų mokymuose, laisvalaikio renginiuose“, – pasakoja p. Daugelavičius. Perteikdami kiniškos ar japoniškos arbatos gėrimo tradicijas, arbatos specialistai sakosi mokantys rituale dalyvaujančiuosius susikaupti ir susikoncentruoti. Ir ne bet kaip, o tik pozityviai ir konstruktyviai. Vieno vakaro mokymai su kelių rūšių arbatos degustacija „Arbatos magijoje“ kainuoja 20 Lt žmogui. 20 val. arbatos meistriškumo mokymo kursas kainuos 300 Lt asmeniui. Dažniausiai „Arbatos magijoje“ užsakomos kiniškos arbatos gėrimo ceremonijos.

Poreikis yra
Japoniškos arbatos gėrimo ceremonijas Vilniuje rengia ir prekybos centre „Europa“ įsikūręs japoniškų patiekalų restoranas „Miyako“. Arbatos gėrimo ritualas su lengva užkanda prieš ceremoniją, trumpa informacija apie jos eigą, elgseną ir atminimo suvenyras lankytojui atsieis 60 Lt. Jurga Gurčinienė, „Miyako“ rinkodaros vadybininkė, tikina, jog šiame restorane rengiama arbatos gėrimo ceremonija nuo panašių kitose vietose skiriasi autentiškumu, mat jai vadovauja Vilniuje gyvenanti japonė Haruka Seto, šio meno išmokusi iš mamos ir močiutės. Rinkodaros vadybininkė pasakoja, kad dažniausiai arbatos gėrimo ceremoniją restorane užsako bendrovės kaip lojalumo dovaną kitai bendrovei. „Paslaugą dovanojanti firma už norimą suma nuperka dovanų čekį. Dovaną gavusi bendrovė pasiskambina mums ir nurodo laiką, kada jiems patogu atvykti“, – pasakoja p. Gurčinienė.

Be arbatos gėrimo ceremonijų, „Miyako“ restorane organizuojamos ir sušio studijos. „Sušiostudijoje“ mokoma pagaminti kelių skirtingų rūšių sušius – hoso maki, ura maki ir nigiri. Išklausę paskaitą ir pagaminę patiekalus, studijų lankytojai jais ir vaišinasi. Pamoka ir pietūs „Sušio studijoje“ kainuoja 60 Lt.

„Pradžioje planavome sušio studijas rengti tik sekmadieniais. Dabar mokymai vyksta dukart per savaitę, bet lankytojų tiek, jog vis tiek nespėjame. Norinčiuosius mokytis jau registruojame balandžiui“, – džiaugiasi p. Gurčinienė. Panašu, kad lietuviai linkę mokytis ir neabejingi naujovėms. Ką gali žinoti, gal tikrai ateityje pasaulyje populiariausias japoniškas patiekalas suši bus mums įprastas kaip lietuviška mišrainė.

Receptas
Mongoliška arbata. Save gerbiantys mongolai ją geria 30 kartų per dieną. Atlaužti nuo arbatos plokštės 20–30 g gabalėlį (tinka ir įprasta juoda arbata be priemaišų). Jį sutrinti. Užpilti nedideliu kiekiu vandens ir pavirti. Įpilti 1 l pieno, įdėti 250 g sviesto. Keptuvėje pakepinti saują miltų (kol parus), juos supilti į verdantį pieno mišinį, išmaišyti. Į nukeltą nuo ugnies arbatą įmesti pusę saujos ryžių, įberti pagal skonį druskos ir lauro lapų. Arbatą uždengti ir palikti 10–15 min., kol ryžiai išbrinks. Arbatą išpilstyti į medines pialas. Mongolų vaišingumo etiketas reikalauja pilti po mažai, bet dažnai, taigi – ne daugiau nei trečdalį.

Jolanta Malinauskienė
„Verslo žinios“, 2006 12 08
interneto archyvo nuotrauka 
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>