Jau ir Lietuvoje rengiami someljė

Lietuvos someljė asociacijos įsteigtoje Someljė mokykloje gegužę mokslus krimsti pradėjo pirmoji profesionalių someljė laida.

Someljė yra restorane už vynus atsakingas tarnautojas, kuris atrenka vynus restorano vyno meniu, rūpinasi jų priežiūra, pataria svečiams renkantis vyną prie maisto.

Mokslai Someljė mokykloje trunka ilgiau nei 6 mėn. Mokomasi trimis etapais, kurių kiekvienas trunka du mėnesius. Po pusės metų mokslo, išlaikę egzaminą, mokyklos studentai gauna tai liudijantį pažymėjimą. Kaip „VŽ savaitgaliui“ paaiškino Jurgita Kariniauskaitė, Someljė mokyklos programos kuratorė, šis pažymėjimas nesuteikia teisės vadintis someljė. „Baigus kursus dar metus reikia dirbti šioje srityje – restorane, kavinėje, specializuotoje parduotuvėje ar didmeninėje vyno įmonėje. Kitaip sakant, reikia dirbti su vynu. Po metų konsultacinės praktikos, išlaikius egzaminą, jau suteikiamas someljė diplomas“, – sakė p. Kariniauskaitė.

Motyvuoti studentai
Pirmojoje Someljė mokyklos klasėje mokosi 18 studentų, dauguma iš jų dirba HoReCa srityje. Mokyklą lanko ir vyno didmenininkų atstovai, specializuotų vyno parduotuvių darbuotojai, restoranų savininkai, aptarnaujantysis personalas ir žmonės, kuriems rūpi daugiau žinoti apie vyną.

„Someljė darbas reikalauja labai daug žinių ir greitos orientacijos. Todėl studentams tenka gerokai paplušėti“, – sakė p. Kariniauskaitė. Pasak jos, programos rengėjams buvo svarbu ne tai, jog studentai išklausytų kursą, o tai, kad įgytų žinių.

Egzaminai mokykloje laikomi po kiekvieno etapo. Tarp laikiusiųjų pirmąjį egzaminą buvo įvertintų puikiai, tačiau trečdaliui studentų, sakė p. Kariniauskaitė, teks jį arba kai kurias dalis perlaikyti, nes žinios neatitiko minimalių reikalavimų.

Pirmosios Someljė mokyklos klasės mokinė Indra Ramanauskienė, restorano „Geras vyno rūsys“ Kaune direktorė, „VŽ savaitgaliui“ pasakojo, kad pradėdama mokytis manė, jog tai bus pramoga.

„Pasirodo, tai visai ne pokštas. Tai rimti mokslai, daugybė informacijos, kurią iš tiesų reikia iškalti. Artimieji stebisi, ko galima tiek daug mokytis apie vyną. Malonus potyris pažinti. Ir – kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Maniau, kad kai ką žinau apie vyną, dabar supratau, kad tik pradedu gaudytis. Nebegali vyno gerti paprastai, net atostogas planuoju galvodama, kokį vyndarį norėčiau aplankyti. Tai tapo gyvenimo būdu“, – įspūdžiais dalijosi p. Ramanauskienė.

Rita Stankevičienė, restorano „Steak House Helios“ Vilniuje direktorė, taip pat teigė neabejojanti mokslų nauda dirbantiesiems HoReCa srityje. „Mokantis derinama teorija ir praktika, nuolat degustuojame įvairius vynus. O kaip kitaip to išmokti? Bet, mano nuomone, galėjome daugiau laiko skirti vyno ir maisto derinimui“, – kalbėjo p. Stankevičienė.

Požiūris keičiasi
„Šiuo metu profesionalų someljė Lietuvoje dar nėra. Keli restoranai bandė turėti tokį darbuotoją, kuris padėtų klientams apsispręsti, išsirinkti. Bet projektai nebuvo labai sėkmingi, nes mūsų klientai nepasitiki, mano, kad taip bandoma įsiūlyti patį brangiausią gėrimą. Kita vertus, keičiasi restorano darbuotojų požiūris: atsiranda žmonių, kurie į darbą restorane žiūri kaip į rimtą, o ne laikiną studentų užsiėmimą. Jie nusiteikę mokytis ir nori, kad jų profesija, kaip ir bet kuri kita, būtų gerbiama“, – kalbėjo p. Kariniauskaitė. Rugsėjį pirmoji Someljė mokyklos klasė tęs mokslus. Šiuo metu jau renkama antroji norinčiųjų mokytis grupė.

Daiva Sutkutė
„Verslo žinios“, 2006 07 21
„Vyno žurnalo“ archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>