This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Italija. Burbuliukai. Prosecco

2014-07-23
Publish your own article

Italų išrastas putojančio vyno gamybos metodas

Putojančio vyno gamyba Italijoje siekia Romos imperijos laikus. Jau tuomet romėnai mokėjo išgauti ir išsaugoti burbuliukus vyne. Šiandien Prosecco, putojantis vynas, pasižymintis gėlių ir vaisiškais aromatais, dažnai su obuolių, kriaušių, persikų ir abrikosų užuominomis kvape, gaminamas Charmat metodu (taip pat žinomu kaip Metodo Martinotti, taip pavadintu jo išradėjo italo Federico Martinotti garbei). Taikant šį metodą, putojantis vynas turi pereiti dvi fermentacijas, tačiau antrinė fermentacija vyksta ne buteliuose (kaip gaminant šampaną ar cava putojančius vynus), o didelėse plieninėse talpose. Būtent antrinės fermentacijos metu vyne ir gimsta burbuliukai.

Charmat gamybos būdas leidžia maksimaliai išsaugoti vynuogių skonines savybes ir aromatą. Paprastesnė gamybos technologija lemia ir konkurencinį pranašumą – mažesnę nei šampano ar cava putojančių vynų kainą.

Prosecco vynuogė
Prosecco – tai ir vynuogių, kurios naudojamos gaminti putojančiam vynui, pavadinimas (už Prosecco apeliacijos ribų jos dar žinomos kaip Glera). Teigiama, jog tai viena seniausių Itališkų baltųjų vynuogių veislių. Geriausieji Prosecco putojantys vynai gaminami vien tik iš Prosecco veislės vynuogių, vertinamų dėl savo delikataus skonio ir aromato. Tiesa, taisyklės leidžia vyno sudėtyje naudoti iki 15 proc. Chardonnay, Pinot Grigio, Pinot Bianco ar Verdiso veislės vynuogių.

Geriausias Prosecco gaminamas Italijos šiaurės rytuose, Veneto regione, Valdobbiadene ir Conegliano miestų apylinkėse. Šių vietovių klimatas švelnus, jos išsiskiria vidutinio aukštumo metine temperatūra, dažnais ir gausiais krituliais. Kalvų šlaituose daug saulės ir puiki, molinga dirva vynuogėms.

Prosecco pateikimas

Prosecco pasižymi išraiškingu pirminiu aromatu, todėl puikiai tinka aperityvui, bet savo skoniu dera ir prie pagrindinių patiekalų ar net desertų.
Lyginant su kitais putojančiais vynais, Prosecco dažniausiai turi kiek mažiau alkoholio – 11-12 proc. Dažniausiai Prosecco pateikiamas atšaldytas iki 6-8 laipsnių. Nors įprasta ragauti vieną, Prosecco taip pat naudojamas ir maišant kokteilius – visame pasaulyje žinomą Bellini (su persikų nektaru), Spritz (su campari ir gazuotu mineraliniu vandeniu), Mimosa (jame Prosecco gali pakeisti šampaną).

Su Prosecco skoniu puikiai dera itališki užkandžiai: prosciutto, įdaryti grybai, migdolai, jūros gėrybės. Tačiau dėl skonio universalumo jis derinamas ir prie aštrių Azijos virtuvės užkandžių ar net naminių bulvių traškučių ir sviestu pagardintų spragėsių.
Prosecco putojančio vyno skonis taip pat puikiai tinka gaminant maistą (kaip ingredientas padažuose, sriubose ar gardinant daugiaryžį (risotto)).


Prosecco Lietuvoje

Rekomenduojame paragauti sauso Botter Prosecco Spumante DOC iš Veneto regiono, Treviso provincijos, kur vyndaryste nuo 1928 m. užsiima trečioji Casa Vinicola Botter vyndarių karta. Šis putojantis vynas pagamintas vien tik iš  Prosecco (Glera) vynuogių, yra žvilgančios šviesiai gelsvos spalvos, švelnaus vaisių bei gėlių aromato, gerai subalansuoto skonio. Patiekiamas atšaldytas, tinka prie įvairių užkandžių, ypač jūros gėrybių; galima vartoti ir vieną.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vyno populiarinimo projektą Baltijos šalyse, organizuoja straipsnių ciklą vartotojams. Šių straipsnių tikslas – supažindinti vartotojus su ES vynų sistema, didinti vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose ar iš konkrečių vynuogių veislių, žinomumą, skatinti atsakingą vartojimą Baltijos šalyse.
zenklai