Ir „sausų“ barų kasos pilnėja (Vilnius)

Alkoholiu neprekiaujančių barų savininkai laužo stereotipus ir neigia įsitikinimą, jog kavinės, kuriose negali užsisakyti taurės vyno ar bokalo alaus, pasmerktos bankrotui.

„Yra klientų, kurie nenori valgyti šalia vartojančiųjų alkoholį, nes pastarieji garsiau kalba, jų bendravimas – visai kitoks. Todėl mes siūlome alternatyvą tradicinėms kavinėms“, – sako Jolanta Baužienė, prieš metus su kolega Skirmantu Ražausku Vilniuje įkūrusi barą „Sanga“. Sveikuoliškame bare nėra alkoholio: čia spaudžiamos įvairios sultys ir patiekiami vegetariški užkandžiai.

Jai pritaria Stanislovas Andrijauskas, sostinės salotų baro „Mano guru“, priklausančio koncernui „MG Baltic“, administratorius. Jis teigia, kad klientai vis labiau domisi sveika gyvensena, ji tampa madinga. Baras alkoholiu taip pat neprekiauja, o valgytojams daugiausia siūlo įvairių rūšių salotų. Lankytojų nebaido ir tai, jog pagal įgyvendinamą socialinį projektą dalis aptarnaujančio personalo yra į blaivų gyvenimą bandantys kabintis narkomanai.

„Mano guru“ vienu metu galime priimti 80 žmonių, tačiau per pietus klientai vis tiek laukia eilėse“, – pasakoja p. Andrijauskas. Jo skaičiavimais, per dieną salotų bare apsilanko apie 500 žmonių.

„Yra trys svarbiausi klientų srautai: ryte – iki devynių valandų, jie ateina pusryčiauti. Paskui lankytojų padaugėja per pietus ir vakare, po darbo. Mūsų kainos yra aukštesnės nei vidutinės, todėl sulaukiame labiau pasiturinčių menininkų, verslininkų iš aplinkinių biurų“, – pasakoja sostinės centre įsikūrusio baro administratorius.

„Mano guru“ metinė apyvarta – beveik 1 mln. Lt. Ponas Andrijauskas teigia, jog apyvartą augina ir „išvežamieji“ užsakymai – vestuvės, vakarėliai.

„Anksčiau aptarnaudavome vos keletą vakarėlių, o dabar jų nuolat daugėja. Matyt, vieniems klientams patiko, tai ir kitiems pasiūlė“, – reklama „iš lūpų į lūpas“ džiaugiasi jis.

„Sangos“ savininkė tokiais skaičiais sako negalinti girtis, nes bare tėra 15 vietų, tačiau klientų stygiumi moteris nesiskundžia. Šeimininkės skaičiavimu, per dieną čia apsilanko 70-100 įvairaus amžiaus klientų. Pernai rugsėjį įkurto sulčių baro apyvarta – 100 000 Lt.

Anot p. Baužienės, apie sveikatą galvojantys klientai vertina tai, kad bare naudojami produktai be konservantų, siūlomi įvairūs šviežiai spaustų sulčių kokteiliai už, savininkės nuomone, santykinai mažą kainą: 250 ml stiklinę morkų, burokėlių ir obuolių sulčių galima išgerti už 3,3 Lt.

(Ne)įmanoma?
„Kavinių ir barų 50 % apyvartos sudaro alkoholio pardavimai. Todėl, norėdami gyventi blaiviai ir gauti pelno, verslininkai turi labai greitai suktis parduodami maistą ar uždirbti iš kitos veiklos, pavyzdžiui, sporto klubų“, – svarsto Evalda Šiškauskienė, Lietuvos nacionalinės viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė. Jos galva, kavinėse ar baruose nepardavinėti alkoholio yra „mažų mažiausiai keista“.

„Greičiausiai už to slepiasi problemos, pavyzdžiui, nesugebėjimas gauti licencijos prekiauti alkoholiu, – įtaria p. Šiškauskienė. – Savo noru kavinės ar barai tokio sprendimo nepriims.“ Ji atkreipia dėmesį į tai, jog klientai gali rinktis – juk niekas neverčia prisigerti, galima bet kurioje kavinėje užsisakyti tik salotų.

Ponia Baužienė neslepia, kad kartais klientai „provokuoja“ – prie kavos puodelio prašo šlakelio brendžio. Tačiau, anot verslininkės, daugiau iš entuziazmo nei iš verslo paskatų įkūrę kavinę savininkai pardavinėti alkoholio nesigundo.

„Jei kas norėtų iš tokio verslo iš karto uždirbti didelius pinigus, vargiai jiems pavyktų. Tokie barai, kaip mūsų, yra labiau investicija į ateitį“, – teigia savininkė.

Ji pasakoja, jog užsienyje jau kuris laikas išpopuliarėjusi alternatyva prirūkytiems ir „apgirtusiems“ barams – ekologiškų produktų kavinukės.

Anot pašnekovės, Latvijoje, Estija ir Lenkijoje jau plėtojamas ekologiškų produktų verslas, o Lietuva dar velkasi uodegoje.

„Tokių barų turėtų kurtis kuo daugiau. Konkurencijos nebijome, anaiptol, - ji tik augina klientus“, – pabrėžia verslininkė. Ji teigia, jog „Sanga“ per metus jau užsiaugino nuolatinę klientūrą ir ketina plėstis.

„Manome plėsti produktų asortimentą: pavyzdžiui, prekiauti ekologiškomis skalbimo priemonėmis, įsivežti naujų rūšių sriubų be konservantų. Nauji produktai turėtų apyvartą kelti bent 20 %“, – neįprastus kavinei verslo planus atskleidžia p. Baužienė.

Šiuo metu sulčių bare „Sanga“ galima atsigerti daržovių ir vaisių sulčių, puodelį arbatos ar kavos, suvalgyti dubenį sultinio su bandele ar įsigyti suvenyrą.

„Mano guru“ administratorius taip pat sako kuriantis plėtros planus, tačiau rankas riša įsipareigojimai Vilniaus miesto savivaldybei. Baras įsteigtas kaip paramos projektas, kurį inicijavo savivaldybė kartu su koncernu „MG Baltic“.

„Mūsų svarbiausias tikslas yra žmones, turėjusius priklausomybę, išmokyti virėjo, barmeno ar padavėjo amato ir padėti susirasti darbą kitoje vietoje. Savivaldybė „Mano guru“ yra suteikusi patalpas, esame savotiška mokykla, todėl plėtra priklausys ir nuo miesto valdžios pozicijų“, – pasakoja p. Andrijauskas.

Ponia Šiškauskienė sako sveikinanti gražią „blaivių“ barų iniciatyvą, tačiau mano, jog „šuo pakastas“ kitur.

„Nereikia gąsdinti ar drausti: verčiau tautą pratinti vertinti kokybiškus gėrimus, mokyti vartojimo kultūros“, – teigia asociacijos vadovė.

Agnė Gintautaitė
„Verslo žinios“, 2006 10 17
Interneto archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>