Jis labai patiks tiems, kurie vertina visa, kas dvelkia senove, ir pietums nori suvalgyti ne įgrisusį karbonadą, o originalesnių patiekalų.
Aplink Rotušę - vien automobilių stovėjimo vietos, dauguma iš jų - mokamos. Prie pat restorano nė vienos laisvos vietos automobiliui nebuvo, tad jį pastatome netoliese, už kelių žingsnių, prie „Radisson SAS“ viešbučio.
Vos įėję į restoraną „Freskos“ užuodžiame būdingą istorinių muziejų ir senų pastatų kvapą. 14 val. visos trys „Freskų“ salės visiškai tuščios. Po kelių minučių įeina dar keli lankytojai.
Ieškome jaukiausio ir nuošaliausio kampo, kuris, kaip įsivaizduojame, geriausiai tiktų rūpimiems reikalams aptarti.
Pasirenkame atokiausią, trečiąją, salę. Atsisėdame prie stalo nišoje. Salėse visi baldai antikvariniai - įvairių formų ir dydžių stalai, skirtingos kėdės aukštomis atkaltėmis. Stiliaus vientisumo įspūdį sukuria baldų spalva - jie visi tamsiai rudos spalvos.
Tą pačią minutę prie mūsų prieina paslaugi, draugiška, bet neįkyri padavėja, vilkinti kuklų juodą sijonuką ir marškinėlius su stilizuotu Rotušės piešiniu. Dar studijuojame valgiaraštį, kai ji jau klausia, ar išsirinkome, ką valgysime. Todėl pamanau, kad restorano interneto puslapyje skelbiamas teiginys, kad čia būsime aptarnauti greitai, ne iš piršto laužtas. Pamirštas, kaip kartais atsitinka kitur, „Freskose“ nesijausi.
Kol laukiame sriubos, kaip ir daugelyje Vakarų Europos kavinių bei restoranų, patiekiama duonos ir batono bei sviesto su prieskoniais, iš kurių labiausiai jaučiamas česnakas. Mano pietų kompanionei šis užtepas patinka, nors, sako, kiek riebokas. Aš taip pat nebuvau sužavėta, nes man skanesni pikantiško skonio, bet neaštrūs sūrio su įvairiais prieskoniais užtepai.
Muzika įslaptina pokalbį
Dairomės po salę – skliautuotos lubos, puoštos restauruotomis freskomis ir originaliomis atramomis, ant sienų – originalūs senoviniai operų, baleto artistų kostiumai, eskizai, šimto metų senumo plakatai, senovinės vėliavos ir kitokie senove alsuojantys ir šiame istoriniame pastate tinkantys daiktai. Interjerą paįvairina dabartinės istorijos liudininkės – nuotraukos rėmeliuose. Jose – Valdas Adamkus, prezidentas. Užrašas po jo nuotrauka virš gretimo didoko stalo liudija, kad 1998 m. sausio 4 d., sėdėdamas prie šio stalo, jis sužinojo esąs išrinktas šalies prezidentu.
Senovinis interjeras ir muziejiniai daiktai nenuteikia per daug demokratiškai nuotaikai. Vidutiniškai garsiai (ne per garsiai) skamba lengva itališka ir ispaniška estradinė muzika.
Vis dėlto muzika „Freskose“ padeda negirdėti tai, ko nereikėtų išgirsti pašalinėms ausims. Kai salėje buvo tylu, puikiausiai girdėjosi kitoje salėje sėdėjusių žmonių pokalbis. Akustika šiame pastate puiki, o žodžiai atsimuša į aukštus skliautus ir pasiekia pašalines ausis, tad muzika įslaptina pokalbį.
Štai ir mūsų sriuba, maloniai gaivina tradicinė šalta itališka daržovių sriuba su tigrine krevete „Sergio Gaspachio“. Mano kompanionės pasirinkta dienos daržovių sriuba - švelnaus skonio ir puikiai tinka streso iškankintam skrandžiui.
Po pusvalandžio gauname ir karštuosius patiekalus - otą su jūros gėrybių krepšeliu, keptu pomidoru ir šviežiomis salotomis bei vištienos filė, įdarytą vėžių uodegėlėmis su daržovių pyragėliu ir peletrūno padažu. Otas buvo sultingas ir skanus kaip ir keptas pomidoras, tačiau šviežios daržovės buvo kiek kartokos (žolės skonio), ko gero, jų skonį sugadino per daug petražolių. Šioje lėkštėje skaniausias ir buvo pats otas.
Vištienos filė, įdaryta vėžių uodegėlėmis, atrodė gana įspūdingai, nes lėkštėje, šalia filė ir daržovių, puikavosi ir visas virtas vėžys. Šis patiekalas – švelnaus skonio, o pikantiškumo jam teikia ne tik vištienos ir vėžio uodegėlių derinys, bet ir peletrūno padažas, be kurio, tiesą sakant, šis patiekalas būtų kiek sprangokas.
Pavadinimai intriguoja
Brangiausias karštasis patiekalas „Freskose“ – stirnienos gabalėliai su baravykais, o labiausiai intriguojantis karštojo patiekalo pavadinimas „Dangiški šarvai“ – sterko filė. Jei patiekalus rinktumeis pagal pavadinimus, norėtųsi paragauti ir šokoladinio pyragėlio „Mama Čioli“, išgerti alkoholinio kokteilio „Lėtas malonus seksas“ su džinu, degtine ir sultimis. Tačiau tai, ko gero, labiau tiktų pašėlusiems svečiams, o rimtiems pietums „Freskos“ siūlo įvairių šalių raudonojo ir baltojo vyno, kurių butelis kainuoja 40–680 Lt. Be to, restorane yra ir baltojo kolekcinio vyno, atvežto iš senovinės Prancūzijos pilies. Norint paminėti sėkmingas derybas, „Freskose“ nebus gėda iššauti gero šampano butelį, pavyzdžiui, „Cuvee Dom Perigno“", kainuojančio 759 Lt, žinoma, yra ir pigesnių bei „Alitos“, kainuojančio 40 Lt.
Tačiau, mes, ištuštinusios lėkštes, nusprendėme, jog daugiau niekas nebetilps, ir užsisakėme tik kavos. Pasirinkome airišką kavą, kuri, kaip žino kavos mėgėjai, paskaninta airišku viskiu, grietinėle ir tarsi atstoja desertą.
Užsukame ir į tualetą, kurį daugelis vadina maitinimo įstaigos vizitine kortele. Tualetas yra tas pats, į kurį einama ir Rotušės salėse vykstančių renginių metu. Jis švarus, tačiau norėtųsi gaivesnio kvapo, modernesnės įrangos ir popierinių rankšluosčių vietoj „vėjelio“.
Inga Liutkevičienė
„VŽ Nr. 161, Savaitgalis nr. 33“
Restorano archyvo nuotraukos
