Į mažąjį Marselį – ne tik vyno (Klaipėda)

Vyno tradicijas alaus mieste Klaipėdoje užsimojusi puoselėti vyninė „Petit Marseille“ siūlo vyno, puikaus maisto ir gerą aptarnavimą.

Prieš kelis mėnesius Klaipėdoje duris atvėrusi vyninė „Petit Marseille“ jau atkreipė miestelėnų dėmesį rugsėjį surengusi pirmąsias mieste „Vyno ir vėjo dienas“, kur vyno žinovai ir neišmanėliai galėjo degustuoti vyną, įgyti apie jį daugiau žinių.

Tačiau visos šventės kada nors baigiasi, o mes traukiame aplankyti vyninės ne šventinio šurmulio metu.

Senamiestyje esančią vyninę, įkurdintą sename sandėlyje, nesunku pasiekti pėstute arba automobiliu. Tiesa, jį pastatyti darbo dieną gali iškilti keblumų, mat siaurose senamiesčio gatvelėse sunkiai sutelpa automobiliai, o prie vyninės aikštelė, nors ir rezervuota lankytojams juosta ir lentele, dar tik rengiama – ten dabar vyksta archeologiniai kasinėjimai.

Savaitgalio popietę pietums stalelį vyninėje radome nesunkiai, lankytojų nebuvo daug, vėliau čia pradėjo rinktis žinomų miesto verslininkų šeimos. Stalelių ir vietų trijuose vyninės aukštuose jaukiai įsikurti gausu, iš visur matyti pirmajame aukšte esantis baras, kur puikuojasi gausybė vyno butelių. Šviesos vartant gausų vynų sąrašą ir valgiaraštį šiek tiek trūksta – žvakių ant stalo nepakanka, o dienos šviesa stalų nepasiekia. Staleliai gana atokiai vieni kitų ir panašu, kad pašnekovai neišgirs jūsų paslapčių, nors tądien tuo negalėjome įsitikinti – šalia kaimynų nebuvo.

Maistas ir vynas
Versdami vynų sąrašą suskaičiuojame per 100 pavadinimų vynų iš viso pasaulio – Senojo ir Naujojo. Daugiausia jame – gėrimų iš Prancūzijos, jie – ir brangiausi (1995-ųjų derliaus „Chateau Ausone“ – 2.300 Lt; 1998 m. „Hermitage La Chapelle“ – 600 Lt). Pigiausias vyno butelis, regis, – 40 Lt. Didžioji dalis vyno čia parduodama buteliais, į taures išpilstomas vos vienas kitas (8–16 Lt). Namų, ar vadinamojo šeimininko vyno, pilstomo į ąsotėlius ir kiek pigesnio, čia nėra. Gaila, – vis tik vyninė.

Nemėgstantieji vyno gali rinktis kitokių gėrimų, jų čia yra. Pilstomas ir lietuviškas, airiškas bei daniškas alus (5–6 Lt).

Vartome valgiaraštį: salotos kainuoja nuo 6,50 iki 14,50 Lt, siūlomi keli šaltieji žuvų patiekalai (6–14 Lt) ir mėsos užkandžiai (8,50–14,50 Lt). Karštieji užkandžiai kainuoja nuo 4 iki 17,50 Lt. Yra užkandžių prie vyno (9–35 Lt): skrebučiai, užkandėlės, sūriai, alyvuogės, džiovinti pomidorai. Kelios sriubos: nuo 6,50 iki 10,50 Lt.

Vienu metu, besklaidydami valgiaraštį, vos ne visi sykiu pajuntame, kad muzika tuoj tuoj skambės per garsiai, tačiau netrukus padidėjusį jautrumą (gal iš alkio) garsams nuslopina ant mūsų stalo atkeliavęs kumpio užkandis su melionais ir vynuogėmis (13,50 Lt), skrebučiai su pomidorais, bazilikais, česnakais ir alyvuogių aliejumi (6 Lt) bei krevečių užkandėlė su melionais, mangais, avokadais, saulėgrąžomis, natūraliu jogurtu ir medumi (10,50 Lt). Patiekalai – puikūs ir skanūs. Didesnei kompanija verta užsisakyti skirtingų užkandžių: porcijos nedidelės, o visko maga paragauti, nors ir po truputį.Valgiaraštyje daug žuvų patiekalų (19–36 Lt), juk uostamiestis, pagaliau, – jie būdingi visoms Viduržemio jūros virtuvėms. Nemažai veršienos, paukštienos, kiaulienos, jautienos, vegetariškų ir makaronų patiekalų. Karštųjų kainos svyruoja nuo 12 Lt (rizotas su grybais) iki 37 Lt (antienos filė su obuoliais ir aviečių padažu bei jautienos išpjovos kepsnys).

Karštųjų patiekalų teko lukterėti. Pagaliau atkeliauja minėta antienos filė, veršienos kumpio kepsneliai su cukinijomis, paprikomis ir baltuoju padažu (26 Lt), kiaulienos išpjovos vyšnių padaže, patiektos su bulvių koše ir špinatais (21 Lt) ir sterko filė su lašiša, raudonaisiais ikrais, porais ir sezamo sėklomis (24 Lt). Pastarąjį patiekalą padavėja rekomendavo kaip visų giriamą. Ragaudami patiekalus negailime liaupsių virtuvei: maistas įvairus, paruoštas išmoningai ir sykiu elegantiškai, mažai kuo ar išvis nenusileidžia geriausiems uostamiesčio restoranams.

Veršienai – jokių priekaištų; šis sotus patiekalas priminė tikrą naminį maistą, o padažas kilstelėjo jį iki gurmaniškų aukštumų. Kiauliena itin rafinuotai patiekta – atrodytų, tokia banali mėsa kaip kiauliena, o skanu ir akiai malonu.

Šiek tiek kietoką antieną išgelbėjo geras garnyro ir padažo derinys, nors vienam iš ragautojų padažas pasirodė per saldus. Na, prie salsvos antienos saldus padažas visuomet tiko, o dėl skonio, kaip sakoma, – nesiginčijama. Iš ragautų patiekalų mažiausiai balų skiriame žuvies patiekalui – skanu, bet žuvis gana sausa, taigi padažas pamaišęs nebūtų.

Padavėjai pasiteiravus apie desertus, juokaudami apkaltinom virtuvę: per daug skaniai gamina pagrindinius patiekalus, po kurių nebesinori nieko. Buvome girdėję apie šioje vyninėje gaminamą sūrio pyragą su avietėmis (7 Lt), tad neatsispyrėm paragauti – vieną gabalėlį visiems. Desertų valgiaraštyje siūloma nemažai (5–9 Lt) – įvairūs pyragai, ledai, vaisių asorti. Laukdami to vieno pyrago reziumuojame: maistas, aptarnavimas ir vynų pasiūla čia nepriekaištingi, Klaipėdoje tokių vietų labai trūksta. Tačiau solidų verslo partnerį pasikviesti dalykinių pietų gal reiktų solidesnės aplinkos?O „Petit Marseille“ – puiki vieta ne tokiai įpareigojančiai vakarienei ar romantiškai parymoti žvakių šviesoje, savaitgalio vakarais skambant prancūzų šansonoms.

Gabrielė Vasiliauskaitė (gabriele.vasiliauskaite@vzinios.lt)
„Verslo žinios“, 2006 10 21
Vyninės archyvo nuotr.
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>