Turtingiausios Kinijos provincijos Žežengo sostinė Hangdžou - priešybė tokiems skubos ir kultūrinio chaoso pritvinkusiems milžinams kaip Šanchajus ar Pekinas.
Penktas pagal dydį Kinijos miestas Hangdžou (daugiau nei 6 milijonai gyventojų) pelno ir asketiškų piligrimų, ir egzotikos ieškančių vakariečių, ir prie lipšnaus poilsio pripratusių kinų simpatijas. Dėl to, kad tai fengšui, išlepintos gamtos bei preciziškai puoselėjamos istorijos muziejus po atviru dangumi. Smarkiai išsiskiriantis iš kitų Kinijos didmiesčių bei buvusių šalies sostinių Hangdžou pulsuoja budistine ramybe ir prabanga. Čiabuviai svetimšaliams atrodo net ramesni ir patrauklesni už iš kitų šalies provincijų kilusius kinus.
Šilumos išsiilgę lietuviai pavydi Hangdžou gyventojams ne veltui. Čia vyrauja subtropinis klimatas. Vidutinė metinė temperatūra siekia 16 laipsnių. Liūtys dažnos birželio ir liepos mėnesiais. Tuo metu čia būna ir karščiausia. Tad Hangdžou rekomenduotina aplankyti pavasarį ir ankstyvą rudenį. Įprastai į šį miestą turistai vyksta traukiniais ar autobusais iš Šanchajaus, įsikūrusio už 180 kilometrų. Ką verta žinoti apie Hangdžou?
Istorinė Kinijos sostinė
Kinijos civilizacijos istorijoje Hangdžou skaičiuoja daugiau nei 2 tūkstančius metų. Miesto architektūros ir kitų kultūrinių paminklų grožis - didelis Vu ir Ju bei Song imperatorių dinastijų, valdžiusių X-XIII amžiais, nuopelnas. Tuo metu Hangdžou klestėjo kaip visos Kinijos sostinė.
Šiandien turistai plūsta į Hangdžou išlikusias senovines sakralines būstines. Unikali savo architektūra medinė 60 metrų aukščio (8 aukštų) Šešių Harmonijų (Liuhe) pagoda, statyta 960 m. Šios ant Tiantang (Qiantang) upės pakrantės įkurtos šventovės prieigose įsikūręs garsiausių bei seniausių Azijos stupų ir pagodų parkas. Jame iškilę šimtas kelių metrų aukščio žymiausias religines šventoves imituojančių statinių. Hangdžou legendų herojei Baltajai Gyvatei dedikuotą
Griaustinio viršūnės (Lei Feng) pagodą šiandien „puošia“ eskalatorius.
Tačiau senąją budistinę dvasią palaiko restauruotos šventovės viduje eksponuojami senosios pagodos griuvėsiai, o nuo viršūnės atsiveria tarsi iš rytietiškų paveikslų plaukęs peizažas.
Hangdžou dvasios atgaivos vienuolyno (Lingyng) V amžiaus aplinka, anot Kiniją tyrinėjančių keliautojų, - tarsi preliudija į ekskursiją po vienus garsiausių šalies Longmen grotus, kurie išsidėstę netoli kitos buvusios Kinijos sostinės Lojan (Lougyang). Mat Dvasios atgaivos
vienuolynas irgi stūkso uolose iškaltų budistinių pasakojimų personažų apsuptyje.
Muziejų miestas
Hangdžou - vienas iš nedaugelio Kinijos miestų, kuriuose tebesklando kinų senamiesčio nuotaikos. Pagrindinę senamiesčio gatvę nusėję mediniai statiniai - restoranai, arbatinės, nuo
suvenyrų lūžtantys prekystaliai. Taip pat būtent Hangdžou senamiestis glaudžia Hu Ksingju Tang kinų medicinos istorijos muziejų. Ten pat įsikūrusi XIX a. statyta vaistinė. Jei ne iš asmeninės patirties, tai bent muziejuje, stebėdami ženšenio šaknies apdirbimo procesą, apžiūrinėdami įvairiausias vaistažoles, kitus natūralius gydomųjų galių turinčius produktus bei jų aprašus ir istorinius dokumentus, įsitikinsite: bene vertingiausias kinų civilizacijos kūrinys - tūkstančių metų praktikos patikrinta medicinos sistema, kurios unikaliomis gėrybėmis iki šiol sėkmingai naudojasi beveik pusė planetos gyventojų.
Be to, kinai nuo senų laikų pasaulio simpatijas pavergė arbata ir šilku. Daugiau nei prieš dešimtį metų Hangdžou duris atvėrė vienintelis šalyje nacionalinis Arbatos, taip pat Šilko muziejus. Būtent Žežengo provincija, kurios sostinė - Hangdžou, gali pasigirti amžių tradicijas
puoselėjančiu arbatos bei šilko verslu.
Egzotiška ežero poezija
Hangdžou yra tarsi dviejų miestų - turistinio ir pramoninio - dėlionė. Nuo centrinės miesto dalies nutolusiame rajone sparčiai auga pramonei skirtos įmonės ir mokslo įstaigos. Šiuo metu dauguma Hangdžou veikiančių aukštųjų mokyklų bei kolegijų - tiksliųjų bei gamtos mokslų
pakraipos.
Hangdžou širdyje telkšo poezijoje apdainuotas Sihu ežeras. XI amžiaus poetas Su Dongpo Sihu jį palygino su gražiausia Kinijos moterimi. Tolumoje išnyra ežerą juosiančios kalvos, ant kurių stūkso stupos, pagodos, apžvalgos bokštai. Krantą nusėję sodai bei parkai, šventyklos, rafinuotos pavėsinės, arbatinės, restoranai, viešbučiai. Pasisemti idėjų į Hangdžou vyksta architektai iš viso pasaulio. Miesto centras pakeri geomantikos meno fengšui dvasia - urbanistinių kūrinių bei gamtos harmonija.
Anksti rytą, kaip įprasta visoje šalyje, palei Sihu ežero pakrantes išsidėsčiusias parkų aikšteles užima sportuojantys ir tradicinėmis psichofizinėmis praktikomis užsiimantys kinai. Dieną prie ežero įsikūrusiose pavėsinėse įsitaiso pensininkai. Šie kvatodami nerūpestingai bendrauja, išsidėlioję ant suolelių termosus arbatos, stalo žaidimus, knygas. Vakare ežeras priklauso romantikams ir įsimylėjėliams. Įprasta regėti apie ežerą naktinėjančius vienus ar vienišus jaunuolius, garsiai traukiančius kinų estrados meilės dainas... Turistai viliojami valtimis pasiirstyti mėnesienos nušviesto ežero takais.
Rytietiška aplinka - už vakarietiškas kainas
Daugelyje Kinijos miestų ratuoti ar pėstieji nė nekreipia dėmesio į šviesofororą, švelniai tariant, kukliai laikosi ir eismo juostų taisyklių. Automobiliai bei dviračiai tiesiog skęsta chaotiškuose eismo srautuose. Vairuotojai bei pėstieji vargiai paklūsta net eismą reguliuojantiems pareigūnams. Hangdžou gatvių kasdienis gyvenimas kitoks: jis veikiau primena ne triukšme ir kontrastuose kunkuliuojančius Azijos miestus, bet tvarkingas ir švarias Vakarų Europos gatves, kur mažiau sumaišties ir isteriškai signalizuojančių mašinų grūsties.
Vakarietiškos bei „modernios“ mados užvaldė ir Hangdžou barus, naktinius klubus, restoranus. Čia neįprastai daug „Starbrucks“ kavinių, džiazo klubų. Už šias Hangdžou siūlomas vakarietiško laisvalaikio bei rytietiškos aplinkos vertybes tenka sumokėti daugiau nei kituose Kinijos miestuose. Baruose bei klubuose siūlomų pramogų ir gėrimų kainos šokteli dvigubai trigubai. Paprastame Hangdžou bare alaus butelį ar kavos puodelį išgersite maždaug už 10-20 litų. Tačiau patiekalai tradicinės kinų virtuvės restoranuose ar turguose peršami suvenyrai kainuoja panašiai pigiai kaip ir visoje Kinijoje. Bet ir čia dera nepraleisti galimybės pasiderėti ar bent jau neapsiskaičiuoti, tuštinant savo pinigines, kadangi Hangdžou siūlomų gėrybių skelbiamos kainos pritaikytos būtent pasiturinčio ir kiek naivoko vakariečio kišenei.
Ant Sihu ežero kranto pabirę jaukūs arbatos namai taip pat patraukliai kviečia svetimšalius. Į šias užeigas retai kada užklysta vietiniai gyventojai.
Mat čia siūloma arbata dešimtis kartų brangesnė nei daugelyje restoranų. Tačiau vakarą leisite ne tik siurbčiodami arbatą, bet ir mėgaudamiesi šio gėrimo pilstymo ar paruošimo ceremonijomis. Pristatydami arbatą kinai užsieniečius apiberia meninėmis ir akrobatinėmis staigmenomis, prie gėrimo nelauktai patiekia skanėstų. Toks rytietiškų netikėtumų
pritvindytas arbatos vakarėlis gali atsieiti visai svečių kompanijai porą šimtų litų. Tačiau vertėtų žinoti, jog vadinamuosiuose arbatos namuose, kaip ir kitose kinų užeigose ar turguose, įprasta derėtis. Gal net pavyks šios ramios arbatos šventės kainą sumažinti perpus...
Goda Juocevičiūtė
Godos Juocevičiūtės nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija
http://laisvalaikis.meniu.lt
