Ežerų krašte sklaidosi židinyje kepamų šakočių kvapas (Ignalinos raj.)

Vasarą vandens pramogomis viliojantį Ignalinos kraštą ima garsinti ir gastronominės atrakcijos. Jas poilsiautojams ir turistams pradėjo siūlyti Ignalinos rajone, Strigailiškio kaime, veikianti konditerijos įmonė „Romnesa“. Lankytojus ji kviečia stebėti, kaip lauko židinyje kepami šakočiai. Norintieji šį procesą gali išmėginti patys. Kantriems žiūrovams geriausias atpildas - burnoje tirpstantis kvepiantis šiltutėlis skanėstas.

„Nesu šio sumanymo autorius, mano tikslas - pasisavinti geras idėjas ir įgyvendinti jas dar geriau“, - sako „Romnesos“ savininkas Romas Spulis. Anot jo, parodomoji tradicinė duonos gamyba tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse - įprastas reiškinys. Tačiau R.Spulis įsitikinęs, kad viešai kepti šakočius jo įmonė ėmėsi pirmoji.

1997 metais įkurta „Romnesa“ iš pradžių vertėsi duonos bei įvairių pyrago gaminių gamyba. Dėl konkurencijos kepyklai teko imtis siauresnės specializacijos - čia pradėta kepti šakočius. Dabar „Romnesa“ - šakočių gamybos lyderė Lietuvoje. Įmonės šakočiais prekiaujama ne tik Lietuvos miestų didžiuosiuose prekybos centruose. „Romnesos“ šakočių galima pamatyti Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Ispanijos parduotuvių lentynose. Bandomąją šių skanėstų partiją yra užsisakę ir JAV prekeiviai.

Į Aukštaitijos nacionaliniame parke esantį Strigailiškį patogu užsukti iš Ignalinos traukiant į Palūšę. Svečiams priimti prie „Romnesos“ kepyklos įrengta erdvi terasa su stogu, stalais ir suolais. Čia pat ir mūrinis malkomis kūrenamas lauko židinys su velenu, ant kurio, židiniui įkaitus, pilama šakočio tešla. Pasak R.Spulio, įmonėje yra išmėgintos dešimtys skirtingų šakočių receptūrų, tačiau nė vienas šakotis nėra toks skanus, kaip iškeptas lauko sąlygomis. „Šis eksperimentas nustebino mus pačius“, - tikina ignalinietis.

Turistų grupėms parodomuosius šakočių kepimus verslininkas rengia pagal išankstinius užsakymus. Taip pat planuoja organizuoti keletą kepimo seansų vasaros savaitgaliais ir į juos bilietus pardavinėti Ignalinos regiono poilsiaviečių gyventojams.

Ežerų kraštą turistams pristatantys kelionių organizatoriai šakotininką paprotino paslaugą siūlyti už tokią kainą, kuri būtų įkandama ir moksleivių grupėms. Tad kiekvienam būriu į Strigailiškį atvykusiam smaližiui atrakcija kainuos apie 8,00 Lt.

Židinys įkuriamas valandą prieš atvykstant svečiams. Pati viešnagė trunka 1,5-2 valandas, o kepamo šakočio storis atspindi žiūrovų kantrybę. Kad laukti gardėsio neprailgtų, svečiai vaišinami kava, arbata, gamybos ceche paruoštais įvairių rūšių šakočiais ir klausosi įdomybių iš šakočių istorijos.

Pasak kepėjų, pirmieji rašytiniai liudijimai apie šakočius yra išlikę Vokietijoje ir siekia XV amžių. Iš čia šakočiai (kitaip raguotiniai, ragiai) atkeliavo ir į Lietuvą. Juos imta kepti XX amžiaus pradžioje dvaruose ir klebonijose.

Įdomu, kad „Romnesoje“ šių kadaise elitinių gardumynų per metus pagaminama apie pusę milijono (160-170 tonų). Tam sudaužoma apie 2 mln. kiaušinių. Per dieną dygliuotų konditerinių skanumynų čia iškepama apie 1 toną. Jei įmonė šakočius gamintų iš savų produktų, R.Spulio skaičiavimu, reikėtų laikyti apie 5000 vištų ir 200 karvių bandą. Tešlą įmonėje šakočiams ruošianti darbuotoja kasdien sudaužo apie 5000-6000 kiaušinių. „Todėl pro šią vietą kepyklos vyrai vaikšto itin atsargiai“, - juokavo humoro jausmo nestokojantis Ignalinos šakočių karalius.

Ramunė Žukauskienė
„Romnesos“ archyvo nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija