Eldorado spindesio ieškant (Vilnius)

„Holiday Inn Vilnius“ pastate įsikūręs restoranas „Terra El Dorado“ svečius vilioja ne išskirtiniu spindesiu, kurio tikėtis verčia pavadinimas, bet klasikiniu valgiaraščiu, minimalistiniu stiliumi ir kompleksiniais pietumis.

Ispanų konkistadorai paliko savo kelionių aprašymus, kurie iki šiol domina įvairių mokslo šakų tyrinėtojus. Tiesa, iki šiol neaišku, kuris iš jų pirmasis išgirdo legendą apie Eldoradą (ispaniškai el dorado – paauksuotasis), bet vėliau patekusieji į Lotynų Ameriką nesiliovė ieškoję paslaptingosios auksu ir brangakmeniais nusėtos žemės – Eldorado. Deja, pasakiškos turtų ir stebuklų šalies niekam taip ir nepavyko atrasti. Mūsų iliuzijos išvysti bent kokią užuominą į prabangų aukso spindesį taip pat išsisklaido vos pravėrus viešbučio duris (jei akcentu nelaikysime suvenyrų spintos pastato vestibiulyje).

Interjeras – santūrus
Restorano „Terra El Dorado“ salėje vyrauja minimalistinis stilius. Švelnios alyvų spalvos staltiesėmis dengti ir eilėmis išdėstyti stalai, jūros žalumos kiliminė danga, geltonos sienos, paveikslai, gėlių vazonėliai — interjeras santūrus ir skoningas. Pasirodo, restorano ir pavadinimo sąsajų ieškome per giliai. „Terra El Dorado“ — tai tik vienas iš žodžių, kurie vilioja turistus. Vėliau restorano administratorius mums pasakojo, jog tokia viešbučio koncepcija: svečiams priminti garsiuosius pasaulio keliautojus ir atradėjus. Tarkim, konferencijų salės pavadintos Kolumbo, Kusto, Hejerdalo, Livingstono vardais. Labiau už skambius pavadinimus mūsų ausį paglosto gyva muzika. Restorane pietų metu ji skamba kasdien nuo 12 iki 14 val. Liūliuojami lyriškos pianino melodijos sėdamės prie lango – ne Eldoradą, bet pietauti tinkamą vietelę, regis, radome. Norintieji konfidencialiai aptarti verslo reikalus greičiausiai pasiges privatumo – staliukai sustatyti lyg ir per arti vienas kito. Tačiau yra keli apskriti dideli stalai, tad būrelį partnerių pasikviesti į pirminį, nekonfidencialų pokalbį būtų galima.

Vaizdas pro langą nėra išskirtinis, kokiu gali didžiuotis dauguma Vilniaus centre įsikūrusių viešbučių restoranų. Čia prieš akis – judri gatvė, troleibusų stotelė. Pro kitoje pusėje esančius restorano langus matyti restorano svečiams skirta automobilių stovėjimo aikštelė, todėl jie aklinai uždengti bambukinėmis žaliuzėmis.

Du valgiaraščiai
Patiekalus restorane „Terra El Dorado“ galima rinktis iš dviejų valgiaraščių — kompleksinių verslo pietų, kuriuos sudaro užkandis, sriuba, pagrindinis patiekalas ir desertas (kaina priklauso nuo patiekalų kiekio ir siekia nuo 13,50 iki 21 Lt), ir pagrindinio meniu. Ilgai rymoti prie valgiaraščio netenka. Patiekalų sąrašas trumpas ir aiškus. Kelių rūšių klasikinės salotos — Nicos (12 Lt), Cezario (12 Lt), graikiškos (15 Lt), trijų rūšių karštieji užkandžiai (nuo 16 iki 21 Lt), keturių rūšių sriubos (9–11 Lt). Padavėja siūlo paragauti graikiškų salotų. Anot jos, čia gaminamos vienos iš geriausių mieste, mat į jas dedama tikro fetos sūrio, atvežto iš Graikijos. Salotos išties neprastos (kiek keistokai derėjo aitroki raudonojo kopūsto lapai), tačiau įtariu, jog mano kolegei, prisiekusiai graikiškos virtuvės gerbėjai, tikrai užkliūtų ne vyno acte marinuotos alyvuogės ir mums Lietuvoje jau įprasti beskoniai pomidorai. O šati ragautos sriubos — žuvienė "Aigosaou” (11 Lt) ir tiršta baravykienė (9 Lt) — buvo tikrai puikios. Puolėm aiškintis, ar ne šio restorano baravykiene taip susižavėjo Vilniuje vasarą viešėjęs anglų aktorius Jeremy Ironsas. Na ir kas, kad ne šita. Dėl tokios sriubos čia verta sugrįžti. Pagrindinių patiekalų skonis — jautienos „Torpedos“ (37 Lt) ir vištienos (29 Lt) kepsnių – tokio įspūdžio kaip jų kainos nepalieka. Mėsa nepriekaištingai minkšta, padažas tirštas ir aromatingas, tačiau garnyras galėtų būti įvairesnis: tarkim, prie vištienos buvo patiekta tik lakštinių makaronų ir keli lapeliai špinatų. Juolab tai atrodo keistokai rudens sezono metu, kai prekystaliai lūžta nuo šviežių daržovių.

Mestelime akmenėlį ir į paslaugios bei malonios padavėjos daržą — nereikalingi du įrankių komplektai ant stalelio taip ir liko gulėti. Greta atneštosios namų vyno taurės (9 Lt už 130 ml) stovinti vandens taurė taip pat liko tuščia. Vėliau restorano administratorius paaiškino, jog vanduo priklauso tik užsisakantiems patiekalų iš verslo pietų valgiaraščio. Atseit, susipraskit, jei jau nepasirinkote pigiausio valgiaraštyje siūlomo varianto, paprasto vandens reikalauti lyg ir nedera — yra 6 Lt kainuojančio mineralinio vandens, natūralių sulčių už 9 Lt. Na, kaip įprasta, dar palyginsime ir alaus kainas. Mažas bokalas „Kalnapilio“ čia kainuoja 6 Lt, „Corona“ — 13 Lt. Padavėja tikino, jog penktadieniais, kai čia vyksta Džiazo klubo rengiami koncertai, alus yra pigesnis ir kainuoja 4 Lt. Tačiau padavėjos dėmesiu džiaugiamės neilgai. Apie antrą valandą padavėjų ir lankytojų santykis akivaizdžiai pasikeičia ne mūsų naudai. Pro restorano duris įvirsta pulkas dalykiškų moterų. „Terra El Dorado“ salė tampa sausakimša, lieka vos keli laisvi staliukai. Susiprantame, jog to ir reikėjo tikėtis. Esame viešbučio, kuriame konferencijos, susibūrimai vyksta nuolat, restorane, tad šurmulys, klegesys, indų skambesys čia tampa pagrindiniais pietų akcentais.

Jolanta Malinauskienė
Verslo žinios, 2005 09 09
Skaityti kitus „Verslo žinių savaitgalio“ straipsnius>>

„Holiday Inn Vilnius“ archyvo nuotr.