Didelis metilgyvsidabrio kiekis gali pažeisti nervų sistemos vystymąsi

Kai kuriuose žuvies ir jūros produktuose esantis didelis metilgyvsidabrio kiekis gali pažeisti vaisiaus ir mažų vaikų nervų sistemos vystymąsi, – nurodoma Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2004 m. pateiktose rekomendacijose reprodukcinio amžiaus moterims, nėščiosioms ir žindyvėms.

Tyrimais nustatyta, kad metilgyvsidabris toksiškai veikia centrinę ir periferinę nervų sistemą. Metilgyvsidabris susidaro jūros ir ežerų dugno bakterijoms neorganinį gyvsidabrį perdirbant į organinį metilgyvsidabrį. Tyrimai rodo, kad kartais didelių plėšriųjų žuvų raumenų mėsoje susikaupia daugiau nei 5 mg/kg metilgyvsidabrio. Vidutiniškai žuvų raumenų mėsoje nustatoma apie 0,4 mg/kg metilgyvsidabrio. Metilgyvsidabris sudaro daugiau kaip 90 proc. viso žuvyse ir kituose jūros produktuose esančio gyvsidabrio.

Kai kuriose šalyse yra rekomenduojama riboti kardžuvių, marlinų, lydekų ir tunų produktų vartojimą. Australijoje vaikų planuojančioms susilaukti moterims, nėščiosioms ir mažiems vaikams rekomenduojama ryklių, marlinų ir kardžuvių produktus vartoti ne dažniau kaip vieną kartą per dvi savaites. Jūros ešerių ir šamų produktus rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę. JAV nėščioms ir maitinančioms moterims bei mažiems vaikams rekomenduojama nevalgyti ryklių, kardžuvių ir karališkųjų skumbrių produktų. Europos Sąjungoje nėščioms ir maitinančioms moterims rekomenduojama per savaitę suvalgyti ne daugiau kaip 100 g didelių plėšriųjų žuvų, ryklių, kardžuvių, marlinų ir lydekų produktų. Jei per savaitę suvalgomas rekomenduojamas minėtų rūšių žuvies kiekis, daugiau tą savaitę kitų žuvies rūšių produktų valgyti nereikėtų. Taip pat nerekomenduojama valgyti tuną dažniau nei du kartus per savaitę. Tėvai šias rekomendacijas turėtų taikyti mažų vaikų mitybai. EFSA taip pat nurodo, kad kituose maisto produktuose esantis gyvsidabrio kiekis nekelia pavojaus sveikatai, nes tai dažniausiai yra neorganinis gyvsidabris.

Mitybos specialistų nuomone, vertinant kai kurių rūšių žuvyse nustatomo metilgyvsidabrio žalą reikia nepamiršti, kad žuvies produktai yra labai svarbi mitybos dalis. Didelę biologinę vertę turi žuvies riebalai, ypač vertingos polinesočiosios riebalų rūgštys, riebaluose tirpūs vitaminai A ir D bei omega-3 riebalų rūgštis, kurios daug yra silkių, skumbrių, lašišų, sardinių, tunų riebaluose. Žuvyse yra nemažai vandenyje tirpių vitaminų B1, B2, B3, B12, niacino, folio rūgšties ir kt. mineralinių medžiagų. Todėl rekomenduojama atkreipti dėmesį į aukščiau pateiktas rekomendacijas dėl plėšrių žuvų vartojimo bei stengtis vartoti kuo įvairesnes žuvų rūšis. Taip organizmas bus papildytas įvairiomis vertingomis maistinėmis medžiagomis ir bus išvengta per didelio metilgyvsidabrio kiekio patekimo į organizmą.

Daugiau informacijos:
Albertas Barzda,
Respublikinio mitybos centro direktorius
Tel. (8 5) 277 89 19
Meniu.lt nuotr.

Respublikinio mitybos centro informacija