Daržovių savybės

„Mūsų maistas turi būti ir mūsų vaistai, o mūsų vaistai turi būti ir mūsų maistas“, teigė senovės graikų gydytojas Hipokratas. Daržovės puikiai tinka ne tik alkiui ar troškuliui malšinti, kai kurios iš jų turi ir gydomųjų savybių.

Daržovėse yra žmogui reikalingų baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių druskų ir organinių rūgščių. Daržovės labiausiai vertinamos dėl gausaus vitaminų, eterinių aliejų, gliukozidų, pigmentų, mineralinių, skaidulinių ir kitų medžiagų. Tyrimais nustatyta, kad vidutiniškai per metus vienas žmogus turėtų suvalgyti 128-164 kg daržovių, išskyrus bulves. Baltagūžių kopūstų –50 kg, pomidorų – 25-32 kg, morkų – 6-10 kg, svogūnų – 6-10 kg, burokėlių – 5-10 kg, prieskoninių daržovių – 1-2 kg, kitų daržovių – 3-5 kg.

Daržovės visiškai pagrįstai vadinamos sveikatos šaltiniu. Iš jų organizmas gauna baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat biologiškai aktyvių medžiagų – įvairių vitaminų, amino rūgščių, fermentų, mineralinių bei virškinimą skatinančių medžiagų – eterinių aliejų, fitoncidų, gliukozidų ir kt. Norėdami išsaugoti sveikatą, organizmą turime pakankamai aprūpinti šiomis medžiagomis. Be to, daržovės padeda geriau pasisavinti kitus maisto produktus (mėsą, žuvį, pieną). Todėl daržovių reikia valgyti kasdien, jos turi sudaryti pagrindinę jūsų maisto dalį.

Šviežių daržovių sultys (agurkų, ridikėlių, raugintų kopūstų) skatina skrandžio sekreciją. Valgyti konservuotas daržoves, gerti jų sultis rekomenduojama neturint apetito, sutrikus skrandžio liaukų veiklai. Kasos sulčių sekreciją skatina visos daržovės, ypač burokėliai, o tulžies išsiskyrimą – morkos, ridikai, ropės, kopūstai, pasternokai, cikorija. Šlapimą varo ir kraujo spaudimą mažina arbūzai, baklažanai, agurkai, salierai, pasternokai, petražolės, porai, šparagai. Šios daržovės taip pat stiprina ir širdies veiklą.

Daržovės yra puiki priemonė nutukimui gydyti. Tam puikiausiai tinka moliūgai, aguročiai, baklažanai, agurkai, kopūstai, salotos, pomidorai. Aterosklerozės profilaktikai ir gydymui tinka kopūstai, baklažanai, porai. Diabetui gydyti – salotos, svogūnai, pupelės, gelteklės, cikorijos.

Špinatus geriausia valgyti šviežius, o paruoštus jų patiekalus laikyti šaltai. Laikant šiltai, špinatuose per 24-28 val. iš juose esančių nitratų susidaro nitritai, kurie yra žalingi žmogaus organizmui. Baklažanai padeda šalinti iš organizmo cholesteriną, mažina jo kiekį kraujyje bei kraujagyslių sienelėse. Dėl didelio kalio kiekio ši daržovė vertinama ir dietinėje mityboje. Rekomenduojama pagyvenusiems žmonėms, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač kai atsiranda pabrinkimai, nusilpus širdies darbui. Moliūgą nedaug kas mėgsta (jį galima virti, kepti, garinti), tačiau ši daržovė turi daug fluoro. Per parą reikėtų suvalgyti apie 500-600 g moliūgo minkštimo. Pupos nepatartinos žmonėms, sergantiems podagra, nes juose yra daug purinų. Trintos virtos pupos ar jų nuoviras vartojamas kaip sutraukiantis bei uždegimą mažinantis vaistas. Žiedų antpilas ir nuoviras vartojamas veido odai valyti.

Pagal interneto spaudą parengė Jolanta Bagurskienė
Meniu.lt bendraautorė
Nuotrauka: www.sxc.hu