Paklauskite savo artimųjų apie jų mėgstamą stiprųjį gėrimą. Būkite tikri, jog išgirsite įvairiausių pavadinimų: viskis, tekila, konjakas ir degtinė. Mažai tikėtina, kad brendis atsidurtų tarp labiausiai pamėgtų. Tačiau realybė kitokia. Parduotuvių lentynose brendžiui skiriamos geriausios vietos, o tai yra tikrasis populiarumo indikatorius.
Mūsų vartotojų meilė bei neapykanta šiam gėrimui susiformavo dar buvusios santvarkos metais. Tuomet parduotuvių lentynose nemirgėjo gausybė brendžio etikečių, tačiau tai netrukdė susiformuoti prestižinio gėrimo įvaizdžiui. Nemažai tam pasitarnavo ir visur brukamas konjako pavadinimas. Galbūt didelis skirtumas tarp tariamo prestižo ir gėrimo kokybės leido gimti ironiškam posakiui: „Konjakas kvepia blakėmis, o blakės kvepia konjaku“. Menantys tuos laikus vienareikšmiškai supras apie ką kalbama...
Rytietiškos kilmės brendis
Nežinia, kiek tvirtai atmintyje įsirėžė tų laikų brendžio pavadinimai, tačiau tikrai aišku, kad nostalgijos faktorius brendžio gėrėjams yra labai svarbus. Dabar rinkoje vyrauja rytietiškos kilmės brendis. Azerbaidžano, Armėnijos ir Moldovos brendis, nors ir ne „savo kailyje“ (išpilstytas į butelius trečiose šalyse), yra populiariausias tarp Lietuvos vartotojų. Trūksta gruziniško brendžio, bet, žinant dabartinį gruziniško vyno populiarumą, galima spėti, jog jo pakartotinio pasirodymo nereikės ilgai laukti. Apskritai sunku pasakyti tikslią mūsų vartotojų meilės Kaukazo brendžiui priežastį. Galbūt galima tvirtinti, jog paslaptis slypi kitokioje, tik Kaukazo šalims būdingoje žaliavoje? Taip yra todėl, kad atšiauriomis kalnų sąlygomis sunku užauginti geriausiam konjakui ir brendžiui gaminti naudojamą Ugni Blanc vynmedžių derlių. Kad ir kaip bebūtų, neverta idealizuoti Kaukazo šalių brendžio. Tikrai gausi pigiausiųjų gėrimų dalis yra brandinama net ne statinėse, o dideliuose ąžuolo pjuvenų pripildytuose rezervuaruose. Beje, ši tiesa labai smarkiai skiriasi nuo to, ką galima perskaityti pigaus brendžio etiketėse...
Graikijos brendis
Antroji Lietuvos gyventojų meilė – Graikijos brendis bei šio šlovės spinduliuose besimaudantys imitatoriai. Dabar jau kiek primiršta aistra kilo prieš gerą dešimtmetį. Chaosas rytuose buvo laikinai atkirtęs kelius rytietiškam brendžiui, o norėjosi gėrimo iš gražios ir šiltos šalies. Metaxa tapo tikriausiai visų lietuvių šventiniu gėrimu, kaip Graikija tapo svajonių atostogų šalimi. Tam ne mažiau pasitarnavo graikiškos Savatiano, Sultanina ir Corinth vynuogių veislės, skoniu primenančios Kaukazo brendį. Aišku, kad saldžiamėgiams ne mažiau svarbus Metaxa gėrimo gamybai naudoto saldaus Muscat vyno skonis. Neatsitiktinai paskutiniame sakinyje panaudotas žodžių junginys „Metaxa gėrimas“. Karšto klimato Viduržemio jūros regiono šalyse yra gana įprasta brendį gerinti aromatiniais priedais, o tai iš karto atima teisę į oficialų pavadinimą - brendis. Stebuklo čia nėra, nes ispanai nesibodi brendyje mirkyti džiovintus vaisius, o graikai įpilti aromatingų esencijų.
Prancūziškas brendis
Jei šios senos „naujovės“ Jums nepriimtinos, geriausia rinktis prancūzišką brendį. Pastarosios kilmės gėrimai dabar yra treti pagal populiarumą. Juose tikrai nerasite jokių priedų, o ir brandinimas vyksta tik ąžuolo statinėse. Tiesa, ir čia esti tam tikrų vartotojams nesakomų gudrybių. Jei matote, kad tikrai nebrangus prancūziškas brendis yra „padabintas“ ilgai brandinto brendžio vardu, neskubėkite tuo tikėti.
Rimtai ištyrus brendžio lentynas, tampa akivaizdu, kad tikrų gero skonio „deimančiukų“ ten yra išties nedaug. Jei nenorite pasiduoti etikečių aukso spindesiui, pasinaudokite keliais naudingais patarimais:
• Gero vardo šlove besinaudojančius parazitus atskirsite, jei atidžiai ištyrinėsite teisiškai privalomą lietuvišką produktų ženklinimą. Pavyzdžiu gali būti graikišką įvaizdį eksploatuojantys gėrimai. Ženklinimo lipduke dalis jų aiškiai įvardinti kaip kitos šalies produktai.
• Būkite atidūs net tyrinėdami „brendiškai“ atrodančio gėrimo etiketę. Jei joje nėra žodžio „brandy“ ar jo atitikmens, tai reiškia, kad gaminant naudota ne vien ąžuolo statinėse brandinta žaliava. „Įkandant“ tik ribotos kainos produktus, geriau neapgaudinėti savęs ir pereiti prie degtinės lentynos.
• Nepasiduokite butelio etiketėse ar dėžutėse aprašytų legendų žavesiui. Jei suskaičiuotume visus Napoleono garbei pavadintus gėrimus, taptų aišku, kad garbioji asmenybė vietoje mūšių turėjo kiauras dienas maudytis brangiajame gėrime. Tikrai kokybiški gėrimai yra daromi gabių žmonių, o ne karalių, dievybių ir fėjų...
• Skirtingai nuo vyno, brendžio rinkoje itin reti nebrangūs ir labai kokybiški produktai. Brangus trejų metų brandinimo brendis dažniausiai geresnis už atmestinai gamintą septynerių metų brendį. Jei apskritai pastarasis buvo tiek brandintas. Pasiduosite kainos vilionėms, apgausite tik save.
• Būkite itin atidūs apžiūrėdami alkoholio kiekio nuorodą. Įvairūs gudručiai giria savo brendžio švelnumą nutylėdami, jog jie turi viso labo 36% ar 38% alkoholio tūrio. Tikri brendžio gamybos meistrai sugeba išgauti švelnų 40% ar net 43% stiprumo brendžio skonį.
Gintautas Jašinskas
Interneto archyvo nuotr.
