Brangu – ne visada reiškia, kad skanu (Klaipėda)

Kinų restoranai Lietuvoje - seniai įprastas reiškinys. Tie, kurie mėgsta šios Azijos šalies specifinę virtuvę, jos patiekalus gaminančius restoranus renkasi pagal įvairius kriterijus: įstaigos jaukumą, virtuvės kokybę ir, žinoma, kainas.

Šiltą popietę atėjus papietauti į Klaipėdos senamiestyje, Teatro aikštėje, įsikūrusį „Anikės“ kinų restoraną smagu būtų prisėsti prie staliuko lauke ir grožėtis senamiesčio vaizdais, tačiau vietos einame ieškoti vidun, arčiau restorano virtuvės. Juk atvykome ne šiaip sau, o įvertinti, ar restoranas tinkamas dalykiniams pietums, dalykiniam pokalbiui, pagaliau - ar valgyti čia skanu ir malonu. Beje, stovėti automobiliams Teatro aikštėje draudžiama, tad transporto priemonę teks palikti kur nors toliau senamiestyje ir iki restorano dar gabalą kelio paėjėti.

Nei tarpduryje, nei įėjus į vidų mūsų niekas nepasitinka, taigi patys ieškome tinkamiausios vietos. Žmonių nedaug, tad sukam prie lango stovinčio stalo link, ant kurio likęs atverstas kažkieno skaitytas „Novaturo“ kelionių katalogas. Šis, beje, taip ir pragulėjo šalia mūsų pietaujant.

Dairomės aplink – vietos daug, dviejose salėse tilptų nemažai lankytojų, tačiau pirmojoje nenorėjome pasilikti dėl triukšmo iš virtuvės bei stiprių kvapų, kurie, tiesą sakant, jaučiasi ir antrojoje salėje. Nutariame, kad kompiuteriui pasidėti ant stalų vietos pakaktų, tačiau, nors stalai stovi gan atokiai vieni nuo kitų, ausis kaimynų pokalbiai pasiekia nesunkiai. Na, gal šįsyk kaimynai buvo triukšmingi, tačiau rimtesniems dalykams aptarti siūlytume pasirinkti dar vieną, atokiau esančią nedidelę ir gražiai dekoruotą salę.

Tik brangiai
Netrunkame sulaukti padavėjo su valgiaraščiu, kurį vartydami labiau atkreipiame dėmesį ne į patiekalų gausą, nes tai būdinga visiems šalyje veikiantiems kinų virtuvės restoranams, o į gana dideles kainas. Rinktis gali tik iš didelių ir labai didelių, taigi taupesniesiems vertėtų rinktis kitą kinų restoraną. Patiekalai surašyti ir anglų kalba, o kainos – ir eurais. Šaltieji užkandžiai, kurių yra labai nemažai, kainuoja nuo 10 iki 35 Lt, daugiausia tai įvairios salotos iš daržovių, jūros gėrybių, mėsos, nemažai jų – aštrios.

Panorime „Drakono ūsų“ salotų (14 Lt) ir aštrių antienos salotų (19 Lt). Iš šviežių morkų, bulvių ir kiniškų makaronų pagaminti „Drakono ūsai“ buvo skanūs, tačiau apie antienos užkandį taip negalėjome pasakyti: su plunksnų liekanomis anties oda nelindo į burną nors tu ką, o su prie bambukinių lazdelių patiekta šakute (peilis nebuvo atneštas net ir prie karštųjų patiekalų) sunkoka buvo knaisiotis lėkštėje mėginant atgnybti liesesnį paukštienos gabaliuką. Su kompanione sutariame, kad toks patiekalas kainuoja per daug.

Sriubų  „Anikės“ kinai siūlo taip pat daug ir kainuojančių nuo 6 iki 14 Lt. Išsirenkame vištienos ir kiniškų grybų (10 Lt) bei jūros gėrybių koktelio (11 Lt) sriubas. Skamba viliojamai, tačiau, kaip nemandagu, paliekame artipilnes lėkštes – skonis visiškai „prėskas“.

Tačiau padavėjui tai nelabai svarbu. Rinkdamas nuo stalo lėkštes su nebaigtomis salotomis ir sriubomis jis nėsyk neklustelėjo – kodėl.

Kinų restoranuose karštųjų patiekalų būna įprastai daug ir iš įvairios mėsos. Ne išimtis ir pastarasis – tik rinkis iš kiaulienos, jautienos, paukštienos, taip pat jūros gėrybių, daržovių. Karštųjų kainos svyruoja nuo 9 iki 98 Lt. Brangiausi - kepti kalafiorai su krevetėmis (35 Lt), anties puselė (59 Lt), dviejų skonių vynuogių formos žuvis (68 Lt), iš jūros gėrybių – „Dviejų drakonų šokis“ (98 Lt). Atskirai valgiaraštyje siūlomi patiekalai, pagaminti ir patiekti specialiuose plieno induose (32–55 Lt), tai – kepta mėsa arba žuvys. Yra patiekalų iš ryžių, yra koldūnų, bandelių (3–14 Lt).

Padavėjas pagelbėjo komentuodamas įmantrius kinų patiekalų pavadinimus, o paklaustas, ką kinai išgertų prie maisto, išsisuko išradingai: Kinijoje kinai geria arbatą, o čia atvykę – viską, bet po nedaug. Ką gi, gėrėme ir mes žaliąją arbatą, tačiau, reikia pasakyti, jog įvairių šalių vynų ir kitų alkoholinių gėrimų sąrašas nėra trumpas.

Loterijos dalykas
Iš karštųjų patiekalų ragavome keptų baklažanų sojos padaže (23 Lt). Deja, prašovėme: baklažanai plaukė ir sojos, ir riebalų padaže, vargiai buvo galima tai valgyti. Pietus išgelbėjo „Ganbao“ vištienos gabaliukai saldžiarūgščiame padaže su riešutais (25 Lt). Ant karšto padėklo atneštas patiekalas buvo gardus, o ir mes pagaliau atsidusome: neteks išeiti iš restorano alkanoms. Su pašnekove svarstome, kad čia skaniai pavalgysi tik pataikęs išsirinkti. Gurkšnodamos arbatą sutariame, kad vis dėlto skrandžiams užteks „puotos“ ir apsieisime be desertų. Pastarųjų valgiaraštyje nedaug, tačiau kaina nemaža – 26-29 Lt už vaisius karamelėje, meduje ar karštus ledus. Knieti paragauti deserto už tokią kainą, tačiau padavėjas laiku neateina, atėjęs nepasiteirauja, ar norėsime dar ko nors, tad pietauti baigiame.

Išeidamos užverčiame ant stalo likusį kelionių katalogą, paliekame popierines servetėles ir, neturėdamos kam padėkoti už praleistą laiką, išeiname iš restorano.

Gabrielė Vasiliauskaitė
Verslo žinios, 2005 08 12
Skaityti kitus „Verslo žinių savaitgalio“ straipsnius>> 

Meniu.lt archyvo nuotr.