Azijos troškulys keičia vyno rinką (svetur)

Praėjusių metų rudenį lankantis Prancūzijos Bordo regione, o vėliau – Šampanėje, suklusti privertė vienas dalykas: vyno bei šampano gamintojai, su kuriais teko bendrauti, visi kaip vienas sakė, jog bene svarbiausia rinka jiems šiuo metu – Azijos.

Prancūzai vyno gamintojai šypsojosi, išgirdę apie mūsuose gyvą tikėjimą, jog azijiečių kepenys genetiškai negali skaidyti alkoholio, dėl to šie jo vengiantys. Ne, skaidymo problemų nėra. Gal yra tik nesusikalbėjimo problemų, – sakė Beatrice Cointreau, „Gosset“ šampano namų vykdomoji direktorė ir šeimai priklausančių „Frapin“ konjako namų Konjake rinkodaros direktorė. Ji prisiminė skaičiusi paskaitą apie „Gosset“ šampaną Japonijoje (taip įmonė tiesia kelią į smalsių japonų širdis).

„Šnekėdama apie gėrimo aromatą pradėjau kalbėti apie baltąsias gėles, kurios auga mūsų šalyje. Paskiau – apie medų, viskas buvo gerai, apie citriną – taip pat. Tačiau kai pradėjau pasakoti apie akacijas, vertėja atsisuko į mane. Paklausiau jos, kas nutiko, o ji pasakė, kad kai kurios gėlės neauga jų šalyje. Tada supratau, kad iš tikrųjų sunku kalbėti kitoje šalyje, nes mūsų suvokimo pagrindai yra skirtingi“, – sakė p. Beatrice „VŽ Savaitgaliui“. Tačiau skirtingi pagrindai netrukdo Azijos gyventojams, ypač turtingiesiems, mėgautis rinktiniais Europoje gaminamais gėrimais. Vėliau įvairiuose leidiniuose teko aptikti begalę patvirtinimų apie prašmatnių gėrimų trokštančią Azijos rinką.

„Prieš išskrendant į „Vinexpo Asia Pacific“, praėjusiais metais Honkonge vykusią vyno parodą, peteliškę ryšintis žinomas vyndarys Christianas Seely juokavo, jog Bordo vynuogynų savininkai ir valdytojai gerokai dažniau susitinka Honkonge, Šanchajuje ar Singapūre nei gimtojoje Prancūzijoje“, – rašo „Financial Times“ priedas „How to spend it“. Ponas Seely, kelių garsių Bordo pilių savininkas, vyno mugėje sukiojosi garbioje draugijoje, kaip ir Prancūzijos užsienio prekybos bei žemės ūkio ministrai bei per 70 kolegų pilių savininkų ir valdytojų. Tarp jų buvo tokios vyno pasaulio garsenybės kaip Pierre Lurtonas, „Cheval Blanc“ ir „Yquem“ ūkių savininkas, Jeanas-Guillaume Pratsas iš „Cos d'Estournel“ ūkio, baronienė Philippine de Rotschild, garsiojo „Mouton Rothschild“ ūkio savininkė, Comte Stephan von Neipperg iš „La Mondotte“ ūkio ir t. t.

Prancūzai eina
Nereikia būti Erkiuliu Puaro, kad išsiaiškintum, kodėl pusė „Vinexpo“ parodos dalyvių buvo prancūzai, ir daugiausia – iš Bordo regiono. Skaičiuojama, jog šiuo metu Prancūzijos vynai užima apie 40 % pelningos Azijos vynų rinkos, procentai turi didelių galimybių augti. Remiantis naujausiais „Vinexpo“ duomenimis, vyno vartojimas regione per 2 m. turėtų padvigubėti, palyginti su pasaulio vidurkiu. Skaičiuojama, jog 2008 m. vyno pardavimai Azijos rinkoje turėtų siekti apie 2,7 mlrd. GBP, vien Kinijoje – iki 1 mlrd. GBP.

Naujosios vyno kultūros ženklai Azijoje vis pastebimesni. Japonija didžiuojasi turinti daugiau kaip 200 vyninių ir kelis tūkstančius oficialiai pripažintų someljė. Tai yra viena iš didžiausių ir rafinuočiausių „cru burgundy“ ir prestižiškojo „cuvee“ šampano rinkų pasaulyje. Ne veltui Anna Malassagne, Šampanės regione veikiančių nedidelių namų „AR Lenoble“, gaminančių palyginti nedaug, tačiau puikaus šampano garsiems pasaulio restoranams bei viešbučiams, bendrasavininkė, „VŽ Savaitgaliui“ yra sakiusi, jog svarbiausios jiems – Japonijos ir Didžiosios Britanijos rinkos.

„Japonija Azijoje šiuo požiūriu atlieka tokį pat vaidmenį, kaip Britanija – Europoje“, – patikino p. Anna.

Kinijoje sėkmingai dirba galingos vakarietiškos vyno gamintojų ir pardavėjų grupės, tokios kaip „Castel“ ir „Constellation“, o be saiko auganti vietinio vyno produkcija (kas galėtų tuo patikėti) įtraukė Kiniją į daugiausia vyno pasaulyje pagaminančių šalių dešimtuką. Net Pietų Korėjoje per pastaruosius 5 m. vyno suvartojimas padidėjo 150 %. Atsižvelgusi į tai prestižinė Bordo vyno gamintojų sąjunga „Union des Grands Crus“ praėjusių metų lapkritį vyno degustacijas pirmą kartą surengė Seule.

Brandesnėse Honkongo ir Singapūro rinkose klesti įvairūs vyno klubai, atidaromi vyno restoranai, steigiamos privačios vyno mokyklos ir daugybė naujų žurnalų apie vynus. Prieš Azijos regioną užliejančią vyno bangą neatsilaikė nė senas ir gilias tradicijas turintis britų vyno žurnalas „Decanter“, pradėjęs leisti kiniškus leidinius Taivane, Singapūre, Malaizijoje, Honkonge.

Įkvėpimo šaltinis
Abejonių nekyla ir dėl to, sako „How to spend it“, jog regionas sparčiai tampa viena iš įmantriausių vietų pasaulyje paragauti vyno ar papietauti. Tarkime, Stanley Ho viešbutis „Hotel Lisboa“ Makao (Macau, nedidelė Kinijos teritorija pietinėje šalies pakrantėje, 1557–1999 m. buvo Portugalijos kolonija) tarp pasaulio galingųjų garsėja ne tik „Robucon a Galera“ restoranu, bet ir vienu iš puikiausių vyno rūsių. Manoma, jog čia saugoma įspūdingiausios pasaulyje „Latour“, „Y'quem“, kitų garsių gamintojų vertikaliosios kolekcijos.

„Kai kurių iš šių vynų jokių restoranų sąrašuose nemačiau jau kelerius metus. Kai kurių iš jų Didžiojoje Britanijoje apskritai neįmanoma rasti“, – netekęs žado sakė vienas britų vyno pirklys.

Pastaruoju metu stulbinamas 96 puslapių „Lisboa“ vynų sąrašas sulaukia vis daugiau konkurentų. Tai tokie viešbučiai kaip „Caprice“, „Petrus“ ir „Gaddi“ Honkonge, „Les Amis“, „Iggi“ ir „Blu“ Singapūre, „Hotel Okura“ – Tokijuje.

Geriausiais Šanchajuje vyno sąrašais puikuojasi „Shangi-La“, „Whampoa Club“. Beijinge su savo „Enoteca Pinchiorri“ ir čia sukauptais 30 000 butelių vyno garsėja jį išmanantis advokatas ir verslininkas Handel Lee. Vis dėlto, kaip teigia Burgundijos „Maison Louis Latour“ savininkas ir vyno gamintojas Louis-Fabris Latour, vis daugiau gero vyno į madingus pasaulio restoranus tiesiog nepatenka. Ponas Latour pažymi augantį individualių pirkėjų poreikį, atvedusį prie mažmeninės prekybos sprogimo pastaraisiais metais, nepaisant didžiulio importo visame regione.

Pirmiausia šis poreikis „įkvėpė“ keletą novatoriškų Didžiosios Britanijos prekeivių – „Berry Bros & Rudd“, „Corney & Barrow“ ir „Farr Vintners“. Įkvėpimas davė vaisių: pvz., „Farr Vintners“ didžiausia užsienio rinka dabar yra Azija.

Specialistai pastebi, jog rinka kinta ir vystosi neregėtu greičiu. Pvz., kai „Berry Bros & Rudd“ 1999-aisiais Honkonge atidarė pirmąją savo parduotuvę, daugiau nei trečdalis jų klientų buvo emigrantai iš Europos. Dabar 75 % pirkėjų – Honkongo kinai.

Tai paaiškina, kodėl į šį vyno traukinį įsėdo vietiniai gamintojai, norintys pasipelnyti iš regiono vyno troškulio. Geriausi iš jų, mano „How to spend it“, neabejotinai yra „Altaya“, „Watson and Ponti“ Honkonge, „Vinum“ – Singapūre, Kuala Lampūre ir Bankoke, „Eswin“ – Taivane, „ASC“ – Kinijoje, „The Shingdong Wine Company“ – Pietų Korėjoje ir galiausiai – „Enoteca“ Japonijoje, turinti šalyje 13 parduotuvių.

„Tačiau nuostabiausia yra tai, kad daugelis pageidauja tik geriausių ir rečiausių vynų ir yra laimingi, už norimą pirkinį galėdami sumokėti tiek, kiek prašomi“, – sako Nickas Pegna, „Berry Bros & Rudd“ atstovybės Honkonge vadovas.

Azija nesivaržo
Psichologai mano, jog dažnai taip elgiamasi tik dėl statuso visuomenėje ar prestižo, atmiešto galimybe būti išskirtiniu vartotoju: juk gyvenimo būdas labai priklauso nuo „firminio“ prabangaus gyvenimo. Kai jau turi namus, automobilių ir begalę prabangių laikrodžių, natūralu, kad kitas žingsnis yra geras vyno rūsys. Šiuo atžvilgiu Azija eina savo pačios pramintu keliu: panašiai iš Vakarų ji pasiėmė „Louis Vuitton“, „Bvlgari“ ar „Gucci“. Tačiau skirtumas tarp europiečių ir azijiečių vartotojų ir kolekcininkų vis dėlto yra – pastarieji nelabai jaudinasi atkimšdami geriausius kolekcijos butelius anksčiau laiko.

„Jie yra daug didesni hedonistai, platesnių pažiūrų ir mažiau laikosi tradicijų nei britai, artimesni JAV kolekcininkams“, – teigia Serena Sutcliffe, „Sotheby's“ aukciono Tarptautinio vyno departamento valdytoja.

Žinoma, šis didžiulis regionas turi puikių galimybių „auginti“ pramonininkus, finansininkus, nekilnojamojo turto savininkus, o šie – kaupti stulbinamas vyno kolekcijas. Manoma, jog didžiausią asmeninę kolekciją Azijoje turi Honkongo finansų sekretorius Henry Tangas. Ją sudaro apie 12 000 dėžių vyno, saugomų Honkonge, Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Vyno ir cigarų pirklys Thomas Bohreris apie šį kolekcininką yra sakęs: „Tangas nelanko chateau savininkų ar vyno pirklių. Jie patys atvyksta pas jį.“

„Kai pirkimo galia sujungiama su ryžtu išleisti pinigus, klausimų dėl dramatiško efekto, kurį tarptautinės vynų rinkos balansui daro stambieji Azijos pirkėjai, nebekyla“, – ironizuoja „How to spend it“.

Pavyzdžiui, Niujorko „Christies“ aukcione praėjusių metų birželį Azijos pirkėjai nupirko 7 iš 10 pagrindinių lotų, o dar prieš kurį laiką Londono „Sotheby's“ aukcione 24 iš 100 brangiausių lotų iškeliavo į privačius Azijos pirkėjų rūsius. Pasak p. Sutcliffe, 5 iš jų buvo „Petrus“, 4 – DRC ir 3 – „Latour“ vynai.

Tradicijos jėga
Dėl įdomumo galima prisiminti, jog beveik prieš dešimtmetį nemažai ryškių Azijos vyno pirkėjų pasitraukė dėl krizės regiono vertybinių popierių rinkoje: brangaus vyno pirkimai tuomet sumažėjo 40 %. Be abejo, buvo ir tokių, kurie dėl kainų kritimo įgavo pranašumo ir įsigijo aukščiausios kokybės gėrimų už labai gerą kainą.

„Laimei, mūsų dienomis rinka yra stabilesnė ir išrankesnė, – sako „Enotecos“ prezidentas Yasuhisa Hirose. – Praeina laikai, kai XX a. baigiantis žmonės pirko dėl prekės ženklo. Šiandien rinka tampa konservatyvesnė ir žmonės perka dėl vyno skonio.“

Be abejo, ne kiekvienas Azijos milijardierius kvaršina galvą dėl painių derliaus metų, terroir ir typicite (autentiškumo) detalių. Pasak vieno iš puikiausių kolekcininkų mokovų, singapūriečio NK Yong, tiems žmonėms pakanka, jog jie ragauja gerai žinomų vynų, Roberto Parkerio vertinamų 100 balų. „Aš pažįstu tokių, kurių kasdienis vynas yra „Chateau Petrus“, – sako p. Yong.

Ponia Sutcliffe nurodo dvi priežastis, kodėl šis naujųjų Azijos kolekcininkų tipas nerizikuoja rinkdamasis vyną: „Pirmoji yra ta, jog jie linksta į tą vyną, kurio pavadinimą gali ištarti. Antroji – jie daro tai su senovinio papročio išraiška veide.“

Tai reiškia, kad jei jie svečiams patieks ką nors kita nei vieną iš puikiausio vyno butelių pasaulyje, svečiai bus nepagerbti ir galbūt net įžeisti. Lygiai dėl tos pačios priežasties šeimininkas, net ir supratęs, jog atkimšo falsifikuoto vyno butelį, geriau apsimes to nepastebėjęs negu apsijuoks prieš visus.

Beatričė Laurinavičienė
„Verslo žinios“, 2007 01 12
Interneto archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>