Atostogas Norvegijoje primena pergalės upėje ir kalnuose

Kai vasarą visa Lietuva ima traukti į Pietus, sukantys priešinga kryptimi lieka daugumos šiek tiek nesuprasti. Vilniečiai Edita ir Vytautas atostogas taip pat buvo nieko prieš praleisti Ispanijoje. Tačiau vidurvasarį tenlink atslinkę kepinantys karščiai poros planus pakreipė Šiaurės naudai. Užuot lepinęsi šiltomis Viduržemio jūros bangomis, lietuviai yrėsi šalta kalnų upe, čaižomi krušos ropštėsi į aukščiausią Skandinavijos viršūnę ir kojomis pakuteno didžiausio Europos žemyne ledyno liežuvį. Keliautojai sako Norvegijos gamtos grožybėmis akis pasotinę visiems metams.

Į Švediją per Lenkiją
Nors Norvegija - viena brangiausių Europos šalių, nakvojant kempinguose ir daugiausia valgant atsivežtą maistą įmanoma išsiversti su padoria suma. Per 13 dienų kelionę automobiliu Edita ir Vytautas išleido apie 4000 Lt.

Žinoma, kad pakaktų tokios sumos, būtina sudaryti tikslų kelionės planą ir reikiamai paskirstyti išlaidas. Dvi savaites prieš kelionę vilniečiai naršė po internetą (daugiausia www.visitnorway.com), kol susižvejojo informacijos apie įdomiausias vietas ir atrakcijas. Išvykoje jiems gelbėjo ir užsienyje pirktas Skandinavijos žemėlapis su pažymėtomis lankytinomis vietomis.

Įveikę apie 4500 kilometrų, dyzeliniam kurui vilniečiai išleido apie 1200 Lt. Nakvynė Švedijos ir Norvegijos kempinguose abiem kaskart atsieidavo 39-60 Lt. Švedijoje už 90 kronų (33,3 Lt) teko įsigyti ir būtiną šioje šalyje Skandinavijos kempingų kortelę („Camping Card Scandinavia“).

Mokėdami už kelius ir kempingus keliautojai susidūrė su atsiskaitymo bankų mokėjimo kortelėmis problema. Tiek Švedijoje, tiek Norvegijoje iš autoturistų kempinguose dažniausiai prašoma mokėti grynaisiais. Grynųjų pinigų Norvegijoje kai kur reikia turėti ir atsiskaitant už
mokamus kelius.

Edita ir Vytautas mano sutaupę Švedijai pasiekti pasirinkę keltą iš Lenkijos Gdynės miesto į Karlskroną. Plaukiant naktį bilietai dviem asmenims ir automobiliui į abi puses kainavo 1200 Lt.

Prasti ir painūs Lenkijos keliai svetimiems automobilininkams dažnai kyšteli koją. Taip nutiko ir į keltą skubėjusiems vilniečiams. Nors rezervui jie buvo pasilikę 2 valandas, pasiklydę trijų pajūrio miestų gatvių raizgalynėje keltą pasiekė likus 15 minučių iki išplaukiant. Laimė, dėl techninių kliūčių reisas vėlavo.

Plauste su švedėmis ir australu
Švedijoje praleidę vieną dieną lietuviai išskubėjo olimpinio Norvegijos miesto Lilehamerio link, bet dėl lietaus jame nesustoję nuriedėjo tiesiai prie sraunios kalnų upės Sjoa - vienos garsiausių raftingo vietovių šiaurės Europoje. Šioje upėje vyksta ir profesionalų varžybos, ir mėgėjų plukdymai. Virš varžyboms skirtų upės ruožų čia įrengtos medinės aikštelės žiūrovams.

Šią ekstremalią pramogą porelė planavo išmėginti pirmąsyk. Vieną iš gausybės tokią paslaugą teikiančių firmų krante išsirinko intuityviai.

Pasak Vytauto, prie Sjoa verta rinktis mažiau populiarias raftingo kompanijas. Didžiosios firmos sulaukia daugiau klientų, plukdo sausakimšais ir dažnai išsyk keliais pripučiamaisiais plaustais, skubama įveikti maršrutą.

„Kai pramogautojų susirenka mažiau, upėje leidžiama ilgiau pakvailioti, po keletą kartų apsikeičiant vietomis plauste įveikti tas pačias kliūtis. Taip ekipažo nariai pasisemia daugiau adrenalino“, - pastebėjo Vytautas.

Pagal irklavimo sudėtingumo kategorijas į 6 zonas padalytoje upėje 2 valandos raftingo asmeniui kainuoja 590-890 kronų (253-382 Lt). Į šią sumą taip pat įskaičiuojamas instruktažas krante ir pilna ekipuotė: hidrokostiumas, specialus apavas, gelbėjimosi liemenė ir šalmas.

Vilniečiai naudojosi firmos „Sjoa Adventure“ paslaugomis. Sumokėję po 790 kronų (339 Lt), dar gavo puikius pietus su ant žarijų kepta mėsa bei nemokamą nakvynę.

„Be mudviejų, aštuonvietį plaustą irklavo keturios švedės ir australas instruktorius. Vietoj įprastų dviejų valandų mums buvo eista irtis tris. Nors plaukėme pirmąsyk, ekipažo sugebėjimus įvertinęs instruktorius sakė, kad galėjome rinktis sudėtingesnį nei 3 kategorijos žygį“, - prisimena ekstremalius potyrius mėgstantis Vytautas.

Į pavojus nesiveržiančiai Editai prieš sėdantis į plaustą pirmiausiai teko įveikti save. „Vėliau leidžiantis upe buvo baisu tik dėl nežinomybės, kurią dar labiau pakurstydavo instruktorius. Praplaukus vieną kliūtį, jis sakydavo, kad ši buvo tik „gėlytės“, o didžiausi sunkumai - dar priekyje. Ilgainiui šis nežinojimas, kas laukia, kunkuliuojantis vanduo ir kalnai taip užvaldė, kad vis sudėtingesnių ruožų ėmiau norėti savaime“, - išgyvenimus upėje smagu prisiminti
Editai.

Išdykėliškos nuotaikos žygiui suteikė ir patrakėlės švedės. Instruktoriui leidus, maudytis į kunkuliuojančią upę jos šokinėjo nuo plausto krašto.

Viršūnė pasitiko kruša
Kvapą gniaužiančių akimirkų pora patyrė keltu plaukdama vienu gražiausių Norvegijos Geirangerio fjordu. Dėl įspūdingų vaizdų ir tinkamo gylio į jį užsuka net kruiziniai laivai.

Nuo didingų fjordo šlaitų viename krante žemyn garma kriokliai „Septynios seserys“ - ir milžiniška vandens kaskada kitame. Plaukiama pro 300-500 metrų virš jūros lygio esančias senąsias fermas, paverstas muziejiniais objektais ir laukiančios eilės į UNESCO sąrašus. Pabaigoje keleivių žvilgsniai užkliūva už įspūdingo 11 aukštų serpantininio „Erelių“ kelio. Žvelgiant į jį nuo kelto denio automobiliai atrodo it lėtai judančios žaislinės mašinėlės.

Kelionėje (465 kronų/200 Lt dviem ir automobiliui) visi matomi objektai per kelto mikrofoną komentuojami penkiomis, tarp jų ir japonų, kalbomis.

Jotunheimeno nacionaliniame parke vilniečiai apsistojo Spiterstuleno stovyklavietėje, kurią dažniausiai renkasi šturmuojantys aukščiausių ne tik Norvegijoje, bet ir visoje Skandinavijoje kalnų Galdhopigeno (2469 m) ir Glitertindo (2464 m) viršūnes.

Prieš žygį nesitreniravusiems keliautojams Galdhopigenas - gan kietas riešutėlis. Šio kalno šlaitai statūs, akmenuoti, liepą ir su sniego danga, be to, žygeiviams koją dažnai kyšteli ir neprognozuojamas dangus.

Šviečiant saulei startavusius vilniečius aukštėliau pasitiko vėjas, lietus, o dar toliau ant galvų pasipylė kruša.

„Vytui patinka viskas, kas ekstremalu, o man vienu metu tapo taip šalta, kad negalėjau net batų raištelių užsirišti. Sukorus du trečdalius kelio, apėmė „nervinis“ priepuolis. Kojos daugiau nėjo, akyse kaupėsi ašaros... kritau ant akmenų. Gulėjau ir isteriškai juokiausi. Baigusi apsiraminau, pailsėjau, sukirtau šokoladą, ir tarsi antras kvėpavimas atsivėrė“, - nelengvą kelią į pirmąją gyvenime viršūnę kelionės dienoraštyje aprašo Edita.

Po 4,45 valandos kopimo Edita ir Vytas pergalę Galdhopigeno viršūnėje įrengtame namelyje aplaistė aukštyn užsineštu vynu. Įdomu, kad aukščiausiame Skandinavijos taške vienos telekomunikacijų bendrovės rūpesčiu yra įvestas mobilusis ir interneto ryšys. Turistai reklaminiais tikslais nemokamai fotografuojami, ir nuotraukas elektroniniu paštu gali išsiųsti taip pat už dyką. Stovyklavietėje tokios komunikacijos neveikia.

Porelės planuose buvo ir antroji aukščiausia viršūnė. Tačiau ketinimus nutraukė prakiuręs dangus. Po paros lietaus patvinusi kalnų upė išplovė ir kelią, kuriuo vilniečiai turėjo važiuoti atgal. Lietuviai ėmė taikstytis su mintimi, kad laikinai taps stovyklavietės kaliniais. „Tačiau prie išplauto kelio kaip skruzdelės iš visų pašalių suvažiavo darbininkai ir greitai kliūties nebeliko“, - Norvegijos kalnų tarnybų operatyvumu stebėjosi Vytautas.

Vilniečių vasaros kelionę į Šiaurę romantiškai apibendrino pasivaikščiojimas didžiausio Europos žemyne Jostedalsbreno ledyno liežuviu. Keliones į kalną dievinančiam Vytui šiek tiek apmaudu, kad pora nepasirinko komercinio kopimo ledyne įrengta trasa.

Toks žygis specialiu apavu - „katėmis“ apginkluotiems turistams, vedamiems gido, atsieina apie 320 kronų (137 Lt). Vis dėlto žydrąja ledyno galybe porelė pasimėgavo Jostedalsbrenu šiek tiek palypėjusi savarankiškai.

Apžvalgos aikštelėje atsiveria vaizdai į Geirangerio fjordą, į kurį užsuka ir kruiziniai laivai

Pasak Editos ir Vytauto, dviese vykti į kelionę yra puiku, - neturi derintis prie daugelio norų, išvengi konfliktinių situacijų

Trečios kategorijos žygis pirmąkart Sjoa irklavusiems lietuviams pasirodė daugiau linksmas nei pavojingas

Kelionę romantiškai vainikavo pasivaikščiojimas po Jostedalsbreno ledyną

Ramunė Žukauskienė
Asmeninio albumo nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija