Arbata – antioksidantų armijos vadas

Sveikatos priežiūros specialistai sutaria, jog, saugantis ligų, dėmesį reiktų atkreipti ne vien į medikamentus, tačiau ir į kasdien sutinkamus bei vartoti rekomenduojamus produktus. Vienas iš jų – arbata. Ji nėra vaistas, tačiau gera arbata - kaip grynas oras, švarus vanduo ar pirtis – padeda žmogui geriau jaustis. Kokybiškoje arbatoje yra daug organizmui reikalingų medžiagų.

Specialistų žvilgsniai vis dažniau krypsta į baltąją arbatą, priskiriamą vadinamųjų elitinių arbatų grupei. Tai – žaliosios arbatos „Camellia sinensise“ atmaina, anksti pavasarį surinkti viršutinių arbatos krūmo šakų neišsiskleidę pumpurėliai. Būtent dėl to baltoji arbata yra ypač švelnaus aromato ir gaivinanti.

Ji nėra kaip nors apdirbama, išskyrus tai, kad džiovinant vėdinama. Dėl to baltoji arbata išsaugo visas šviežio, tik nuskinto arbatos lapelio, turinčio didelį kiekį vitaminų ir mineralų, savybes. Taip pat, pabrėžia specialistai, ji turi didelį antioksidantų kiekį, šmaikščiai vadinamų laisvųjų radikalų, agresyvių elementų, besistengiančių pakenkti mūsų ląstelėms ir audiniams, gaudyklėmis. Antioksidantai, kaip žinoma, saugo žmogaus organizmą nuo priešlaikinio senėjimo ir ligų. Specialistų vertinimu, būtent baltoji arbata tarp antioksidantų užima pirmąsias pozicijas, o jos ekstraktas naudojamas kosmetikoje, gaminant senstančiai odai pagelbėti skirtas priemones. Baltąja ši arbata vadinama dėl minkštų baltų šerelių, dengiančių apatinę arbatmedžio pumpuro dalį. Šie šereliai – konkretus baltosios arbatos požymis, liudijantis jos tikrumą ir kokybę. Pati vertingiausia arbata – vien iš pumpurėlių, tačiau yra ir tokių jos rūšių, į kurias įmaišoma jaunų lapelių. Baltoji arbata renkama pačioje sezono pradžioje, vos dvi tris dienas, tik rankomis ir esant tinkamoms oro sąlygoms.

Tai lemia ir aukštą jos kainą – pačios brangiausios baltosios arbatos rūšys kainuoja apie 100 kartų daugiau nei juodosios. Viena laimė, – ji labai lengva – keliolika gramų sudaro visai nemenką žiupsnį.

Baltajai arbatai būdingas švelnus, delikatus skonis, neturintis savotiško žolės prieskonio. Geriama ji paprastai viena, mėgaujantis švelniu aromatu. Iš geriau žinomų baltosios arbatos rūšių vardijama legendomis apipinta „Yin Zhen“ („Indžen“), arba „Silver Needles“, sidabrinės adatos, pasižyminčios švelniu gėlių aromatu, ilgai išliekančiu skoniu. Sakoma, jog ši arbata turi organizmą jauninantį poveikį. Ji auginama ir apdorojama pagal senas Kinijos Fudziano provincijos imperatoriškojo dvaro taisykles. Pasakojama, kad kartą per metus pupurėlius nuo šios arbatos krūmo galėjo skinti tik kilmingosios nekaltos mergelės. Tam jos naudojo specialias auksines žirkles ir auksinius indus. Arbatžoles nuskinti reikėdavo labai greitai, – jeigu tą dieną lydavo, metų derlius nueidavo veltui. Ši arbata auginama ir dabar, tačiau jos kiekiai riboti. Tai – brangiausia arbata pasaulyje.

Populiariausia – žalioji
Pasak arbatos pardavėjų, Lietuvoje (pasaulyje taip pat) dabar populiariausia žalioji arbata. Jos populiarumas, ko gero, susijęs su besiritančia sveikatingumo banga. Lietuvos arbatos ir kavos namų („Skonis ir kvapas“, „Presto“, „Kavinukas“) pardavėjai prekiauja ir palyginti nebrangia – 8-12 Lt už 100 g, ir gerokai brangesne žaliąja arbata.

Gera arbata ne veltui brangi – ji kainuoja nuo kelių šimtų iki mažiau nei 1 USD už kilogramą. Arbatos kokybė, anot pardavėjų, priklauso nuo jos auginimo vietos, klimato, dirvožemio, derliaus laiko, kokybės, apdorojimo būdų. Vertinga arbata paprastai gaminama tik iš rinktinės rankomis skintos žaliavos.

Viena iš brangiausių Lietuvoje parduodamų žaliųjų arbatų – „Giokuro“ (Gyokuro) iš Japonijos. 1 kg jos kainuoja apie 600 Lt. Tai ypač aukštos kokybės žalioji, sakoma, – geriausia japoniška arbata. Kai balandžio pabaigoje pradeda sprogti jos pumpurai, krūmai pridengiami, kad visą laiką būtų šešėlyje. Renkami tik patys geriausi lapeliai. Ant besiskleidžiančio lapelio daug baltų pūkelių. Kuo jų daugiau, tuo labiau arbata vertinama.

Pasikliaujant tyrimais
Užsienio šalyse, ypač – arbatą gaminančiose, atlikti tyrimai rodo teigiamą arbatos poveikį sveikatai. Jais remiantis, kuo daugiau geriama arbatos, tuo mažiau tikimybės susirgti širdies ir onkologinėmis ligomis. Tai taikoma ne tik baltajai ar žaliajai arbatoms, bet ir juodajai.

Štai Didžiosios Britanijos, turinčios nepajudinamas arbatos gėrimo tradicijas, medikai tvirtina, jog klasikinė arbata daug naudingesnė nei „visos kartu paimtos žolių arbatos“.

Remiantis Kinijoje atliktais tyrimais, raudonoji Ulongo arbata (prie šios arbatos sąlyginai priskiriama ir šiuo metu Lietuvoje smarkiai populiari „Pu-erh“ arbata, tačiau jos gamybos technologinis procesas yra gerokai sudėtingesnis) mažina cholesterolio kiekį organizme ir lėtina sklerozės vystymąsi.

Savo ruožtu Japonijoje atlikti tyrimai rodo, jog Ulongo arbata mažina kraujospūdį, padeda užkirsti kelią širdies kraujagyslių ligoms, atsikratyti antsvorio.

Tikinama, jog arbata skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, geležies pasisavinimą, aktyvina protinę veiklą, o antioksidantų turi daugiau nei dauguma vaisių ir daržovių.

Arbatoje apstu vitaminų, tarp jų – B6, gerinančio medžiagų apykaitą, B1 bei B2, padedančių organizmui pasisavinti su maistu gaunamą energiją. Žaliojoje arbatoje gausu vitamino C. Arbatoje esantis kalis stiprina širdį, magnis – kaulus.

Beatričė Laurinavičienė
Verslo žinios, 2005 12 23
Interneto archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>