„Alių vienkiemio“ svečiams – kelių šimtmečių ramybė (Utenos raj.)

Martynas ir Gražina Priedičiai, prieš dvejus metus pradėjusio veikti „Alių vienkiemio“ šeimininkai, teigia, jog sodyboje ypač branginama ir saugoma svečių ramybė bei privatumas.

Utenos rajone įsikūrusiai bei kelis šimtmečius skaičiuojančiai autentiškai aukštaičių sodybai svečių netrūksta, o norintiesiems atostogauti vasarą rezervuoti vietas tenka prieš gerą mėnesį.

Sodybos šeimininkas pasakojo, kad ir sodyba, ir aplinkinės žemės giminei priklauso nuo 1871 m., kai buvo baigtas statyti pagrindinis iki šiol išlikęs namas. Nuo to laiko sodyba nei per karus, nei per epidemijas nepakeitė savo šeimininkų – ją nuolat saugojo ir puoselėjo tos pačios giminės palikuoniai.

„Sodyboje išsaugotos įvairiais laikmečiais gyvenusių žmonių ir stovėjusių pastatų istorijos. Nenuostabu, kad spalvinga sodybos istorija ir autentiškumas traukia klientus, išsiilgusius komforto ir senovės derinio“, – svarsto p. Prieditis.

Pagarbą tradicijoms bei gamtai mena ir šimtamečių medžių alėja, kurią kruopščiai puoselėja šeimininkai. Senasis alėjos ąžuolas – vienas gražiausių ir storiausių Lietuvoje.

Beje, „Alių vienkiemis“ vardą gavo nuo kelis kilometrus nutolusio, taip pat vadinamo kaimo Utenos rajone.

Miestietiški patogumai kaime
Ponas Prieditis prieš dvejus metus su šeima išsikėlė iš šurmulingo Vilniaus ir, anot jo, „pradėjo kitą gyvenimo etapą protėvių žemėje“. „Įsikūrę Aliuose ir pradėję verslą nė neabejojome, kad naujieji svečių namai – vilos turi būti ręstos iš aukštaitiškų pušų, o gyventi jose būtų galima
ištisus metus“, – pasakojo p. Prieditis. Anot jo, vasarą jose maloniai vėsu, o žiemą šilta.

Statant vilas buvo ieškota optimalaus tradicijų ir modernumo derinio. Nameliuose greta sumaniai išsaugotų archajiškų elementų – naujos technologijos ir moderni įranga. Abiejose vilose yra po du miegamuosius kambarius, dvi erdvias svetaines, malkomis kūrenamas krosnis, dušo kabinas, tualetus, šiuolaikiškas virtuves, šaldytuvus ir mini barus. Šeimininkas tikina, kad pastatai vienas nuo kito pakankamai nutolę, tad kaimynų šurmulio nesigirdi.

„Alių vienkiemio“ gaspadorius sako, kad didelių kompanijų nepriima ir seminarų sodyboje nerengia, nes saugo svečių poilsį ir ramybę.

Pavargusiems po kelionės ar šiaip mėgstantiems pasikaitinti svečiams prie tvenkinio suręsta garinė pirtelė. Joje vienu metu gali vanotis apie 10 žmonių. Pirtelės nuoma įskaičiuota į vilos kainą. Vienos vilos nuomos kaina savaitgaliui – apie 400 Lt.

Daržovės – tiesiai iš daržo
Šeimininkai maisto negamina, tad jo dažniausiai atsiveža patys poilsiautojai. Tačiau „esant reikalui“ mielai parūpins kaimiškų kiaušinių bei spirgų kiaušinienei ar tikro aukštaitiško varškės sūrio. Daržovių ir kitų maisto produktų galima įsigyti svetingose aplinkinėse sodybose, jų gyventojai už simbolinę kainą mielai pavaišins naminiu pienu, lašiniais ir kitomis ūkiuose išaugintomis gėrybėmis. Vienkiemio teritorijoje esantys sodai ir daržai, p. Priedičio tikinimu, – svečių paslaugoms. „Juose be papildomo mokesčio galima prisirinkti šviežių salotų lapų ar nusiskinti obuolį“, - sako šeimininkas. O tvenkinyje ar ežere sugautas žuvis galima paruošti ne tik įprastais būdais, bet ir išrūkyti vienkiemyje įrengtoje rūkykloje.

Pramogos vaikams ir ne vaikams
Ponas Prieditis, vaikščiodamas po savo valdas, pasakoja, jos vienkiemyje apstu pramogų ir užsiėmimų. Dviračiais ar pėsčiomis galima keliauti apylinkėmis iki Klykių, Ilgio (Katlėrių), Šeduikių ežerų. Juose galima žvejoti, plaukioti paprastomis ir motorinėmis valtimis, išbandyti jėgas skriejant vandens slidėmis. Netoliese veikia kaimo oro uostas, tad vasaros savaitgaliais galima apžvelgti apylinkes iš aukščiau. Trys asmenys lėktuvėliu paskraidinami už 150 Lt.

Nemėgstantieji tokių ekstremalių nuotykių pailsės uogaudami ir grybaudami. Išsiilgusieji romantikos ar tiesiog kamuojami nemigos naktis gali leisti stebėdami žvaigždynus sodyboje esančiu teleskopu.

Bene originaliausias užsiėmimas „Alių vienkiemyje“ – kriketas. Šis britų aristokratų pamėgtas bei išpopuliarintas žaidimas žaidžiamas ant vejos ir šiek tiek primena golfą. Sodybos šeimininkai įrengė dvi žemyninio kriketo aikšteles. Priedičiai, baigę Vilniaus dailės akademiją, į sodybą parsivežė ir keramikos degimo krosnelę. Sodybos svečiai, užsimanę žiesti puodus, čia gali nužiesti ir išdeginti savo pirmuosius keramikos dirbinius.

Patiems mažiausiems poilsiautojams (ir ne tik) rengiama gana originali pažintinė pramoga – kelionė po gretimus ūkius, kuriuose galima pasidžiaugti kelių savaičių žąsiukais, ėriukais ar kitais naminių gyvulių jaunikliais. 

Anželika Giedra
„VŽ“ informacija