Ridenimasis nuo kalno stiklo rutuliu („snowzorbing“), lėkimas žemyn guminiu pontonu („snowrafting“), slidinėjimas pasikėlus į viršukalnę sraigtasparniu („helskiing“), važinėjimasis ledu sniego burlente („iceboarding“ ar „icesurfing“) - milijonai žmonių netrukus pasiners į ekstremalių Žiemos sporto šakų sūkurį. Pirmosios oficialios slidinėjimo varžybos įvyko 1854 metais Kalifornijoje. Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Jau nebepakanka tiesiog slidinėti paprastomis slidėmis ar snieglente. Vis labiau domimasi ekstremaliomis žiemos sporto šakomis. Nesaugiomis, brangiomis, vedančiomis į priklausomybę.
Dviračiu, pontonu...
„Freeriding“ - tai laisvas slidinėjimas. Tai ne tik slidinėjimas trasomis, kuriomis mažai kas naudojasi, bet ir greitis. Užtat masiškai imta slidinėti slidėmis, vadinamomis „carving“. Būtent jos lėmė, kad po pastarąjį dešimtmetį vyravusių snieglenčių vėl sugrįžo slidžių mada. „Carving“ slidės yra trumpesnės už tradicines, dinamiškesnės ir „įgnybtos per liemenį“, todėl jomis lengviau įvažiuoti į posūkį. Tai leidžia mėgautis aštriais pojūčiais ne tik profesionalams.
Šios sporto šakos atmaina yra „speedskiing“ - greitasis nusileidimas nuo kalno. Rekordininkams Prancūzijos Alpių šlaituose pavyksta pasiekti greitį iki 250 kilometrų per valandą. Jie vilki specialiais aerodinaminiais kombinezonais, galvas saugo šalmai. Su jais gali lenktyniauti tik narsuoliai su specialiais dviračiais, pritaikytais važiuoti tokiomis trasomis. Jie yra itin pavojingų „downhill“ dviračių žiemos versija. Net ir vilkėdami specialiais drabužiais ir šalmais sportininkai vis tiek labai rizikuoja. Kiek mažiau pavojingi yra sniego dviračiai su slidėmis. Jie turi vairą ir vietoj ratų - trumpas slides. Tokiu dviračiu galima greitai lėkti sniegu.
Greičio mėgėjams patinka ir leistis nuo kalno guminiais pontonais. Lekiant žemyn neįmanoma nė akimirką kontroliuoti krypties ar greičio. Užlėkęs ant bet kokio grumsto pontonas net kelis metrus pašoka į orą.
Mieste žiemą geriausias variantas - speciali lenta, pagaminta iš drėgmei atsparios medžiagos. Ja galima išdarinėti pašėlusias figūras ten, kur vasarą karaliauja riedlentės.
Žiemos „Formulė-1“
Jau nuo seno Kanadoje ir JAV populiarūs sniegomobiliai, dar vadinami sniego „Formule“, kuriais galima lakstyti užsnigtais laukais ir keliukais. Jau keletą metų Lenkijos sniegomobilių sąjunga Beskiduose organizuoja lenktynes, kuriose dalyvauja komandos iš viso pasaulio. Trasų ilgis siekia daugiau kaip 100 kilometrų.
Nuo kalno galima nuriedėti 50 kilometrų per valandą greičiu perregimu kamuoliu iš organinio stiklo, kurio skersmuo - 3 metrai, o svoris - 75 kilogramai, vadinamu „snowzorb“. Jis asocijuojasi su garsiuoju Leonardo da Vinčio piešiniu „Žmogaus kūno proporcijos“.
Iš Šveicarijos paplito pašėlusi mada lakstyti snieglente ar slidėmis prisirišus prie sniego rogių ar arklių. Pastaroji sporto šaka vadinama „horseskiing“. Ši pramoga reikalauja ne tik sugebėjimų, bet ir geros sveikatos.
Austrijoje viena iš turistinių atrakcijų - slidinėjimas su parašiutu. Prie slidininko rankų ir kojų pririšamas parašiutas, kuris, pasiekus per didelį greitį, veikia kaip stabdys.
Slidinėjimas su sraigtasparniu
„Helskiing“ ar „helboarding“ - tai turtingų turistų pramoga, kurią kadaise sugalvojo kalnų vedlys ir instruktorius Hansas Gmoseras. Ši sporto šaka greitai paplito Europoje. Sraigtasparnis nuskraidina grupę narsuolių į aukštą viršukalnę, kur nekelia jokie keltuvai. Alpėse aštrių pojūčių mėgėjams jau tapo ankšta. Ši sporto šaka persikėlė į Kanadą, Pakistaną ir net Kamčiatką. Slidinėjimas giliu sniegu, kur nebuvo įžengusi žmogaus koja, turi savą kainą. Savaitė Kanados kurorte kainuoja apie 16 500 litų. Yra dar viena problema - nelaimės atveju pagalbos greitai nesulauksi. Be to, instrukcijoje parašyta, kad gelbėjimo išlaidas teks apmokėti pačiam ar nukentėjusiojo palikuonims. Rizika tikrai nemaža. Tai pati sunkiausia žiemos pramogų forma turtingiems ir drąsiems. Tačiau norinčių ją išbandyti netrūksta.
Skriejimas ledu
1937 metais vienas Amerikos laikraštis paskelbė geriausios pramogos ant ledo konkursą. Nugalėjo nedidelės (burinės rogės), kurios ant užšalusio ežero esant stipriam vėjui galėjo pasiekti pašėlusį greitį. Taip gimė dar viena žiemos sporto šaka, kurią entuziastai vadina plaukiojimu ledu. Laikui bėgant atsirado keletas šios sporto šakos atmainų. Paskutinis jų – „icesurfing“, arba burlenčių žiemos variantas. Pakanka turėti trikampę lentelę su slidėmis, stiebą su bure ir galite lėkti ledu. Pasaulyje reguliariai rengiamos šios sporto šakos varžybos.
Pagal užsienio spaudą
„Laisvalaikio“ informacija
http://laisvalaikis.meniu.lt
