2004-ųjų derlius – vyndarių džiaugsmas

Pernai rudenį Vilniuje besilankantys vyndariai iš įvairių vyną gaminančių Europos šalių pasakojo, kad vynuogių vegetacija užsitęsė, derlius noksta labai lėtai, ir būgštavo dėl galimų nuostolių. Dabar vienu balsu tvirtinama, kad, nors derliaus skynimas vėlavo dviem savaitėm, o kai kur – ir mėnesiu, vynas yra geras, daug kur – labai geras.

Tai atrodo kaip kontrastas, palyginti su 2003–iaisiais. Karšta 2003–ųjų vasara ir karštas ruduo Europoje labai apsunkino vyndarius. Šiltosiose šalyse vynmedžiai kentė baisią sausrą, uogos kepė, šuto, džiūvo kaitroje. Autoritetai tvirtina, kad tik meistrams pavyko padaryti gero vyno, bet daugumos vyndarių vynas nekoks. O šaltesnių regionų vyndariai buvo patenkinti. Vokiečiai, austrai, čekai 2003 m. džiaugėsi, kad ir raudonosios vynuogės buvo geresnės nei būdinga jų klimato zonoje. Tad renkantis 2003 m. derliaus vyną reikėtų žiūrėti, iš kokio jis regiono. O 2004–ųjų rinksimės drąsiai.

Bordo gamintojai patenkinti
Chateau Lamothe de Haux – nedidelė pilis Premiere Cotes de Bordeaux kontroliuojamos kilmės rajone, kairiajame Garonos upės krante, netoli Ho (Haux) miestelio. Iš Bordo važiavome į ją apie pusvalandį. Pakilę į kalvos viršūnę išvydome šviesų elegantišką klasicizmo stiliaus XVIII a. statinį iš kalkakmenio blokų. Mūsų supratimu, tai ne pilis, bet bajorų dvarelis. Bet Bordo krašte vyno ūkiai tradiciškai vadinami pilimis (chateau). Ši pilis ir 65 ha vynuogynų priklauso Anai ir Fabricijui Neeliams. Vienas trečdalis jų apsodinta baltosiomis vynuogėmis Sauvignon Blanc, Semillon ir Muscadelle, du trečdaliai – raudonosiomis Merlot, Cabernet Sauvignon ir Cabernet Franc.

Merlot čia dominuoja, kaip ir Sant Emiljone, užtat ir vynas panašaus švelnumo. Fabricijus Neelis kartu su dukra Marija pats daro vyną, tai šeimos verslas.

Mus pasitinka visa šeima: Ana su Fabricijum, Marija su vyru ir dviem mažais vaikais. Terasoje, prieš rūmus, kaip aperityvas patiekiama baltojo vyno su įmantriais užkandžiais. Ana didžiuojasi, kad foie gras gamina pati. Pasimėgavus vynu ir delikatesais, Fabricijus pakviečia į rūsius. Leidžiamės nuo kalvos keliuku tarp didžiulių medžių ir giraičių. Prieiname olą su metaliniais
vartais. Kuo toliau, tuo didesnė požeminė erdvė. Tai didžiuliai rūsiai, iškirsti kalkakmenio kalvoje po pilim. Daug rūsių teko matyti, bet tokių didelių natūraliame akmeniniame požemyje – vos vieną kitą. Jie atsirado kertant akmens blokus pilies, o vėliau – Bordo pastatų statyboms. Rūsiai nusidriekę po žeme daugiau nei 3 mylias. Visiškoje tyloje, tamsoje ir ramybėje 14 C temperatūroje čia bręsta vynas.

Žinia, svarbiausia Bordo vyno savybė yra ta, kad viskas gerai suderinta, tai jo subtilumo ir elegantiškumo pagrindas. Regiono vyndariai labai saugo, kad vyne nebūtų per daug ąžuolo skonio. Ir Fabricijus tik trečdalį vyno brandina ąžuolo statinėse, o du trečdalius – neutralioje aplinkoje, nerūdijančio plieno induose. Subrandintas vynas sumaišomas. Vyndarys siekia padaryti tokio raudonojo vyno, kad galima būtų jį gerti tuojau pat, nebrandinant ilgiau, ir suvartoti per 2-3 m. po jo išleidimo į rinką. Tačiau yra ir tokio, kurį galima laikyti rūsyje 5-10 m. Fabricijus yra sumanus vyndarys, todėl sėkmingai parduoda savo vyną pasaulyje. Ir Lietuvoje „Chateau Lamothe de Haux“ vertinamas kaip tikras „chateau“ vynas.

Vyndario dukra Marija Chombart pasakoja, jog 2004–ieji, kaip ir 2003 m., buvo ypatingi metai. 2003-ieji pasižymėjo dideliais karščiais ir labai ankstyvu derlium, o 2004 m. derlius vėlavo: skinti jį pradėta tik rugsėjo 24 d., o baigta net lapkričio 9–ąją.

Dar viena metų ypatybė – vynmedžių derlingumas. 2002 ir 2003 m. uogų buvo mažai. 2004–aisiais uogų prisimezgė itin daug. Vynmedžiai buvo aptekę kekėmis.

Kas beliko daryti? Liepą, kai uogos dar buvo mažos, vyndariai išgenėjo kas antrą kekę. Tai rizikingas sprendimas, nes nežinia, kiek liks iš palikto derliaus, oro pasikeitimai gali dar daug jo sunaikinti. Tačiau 2004–ieji buvo labai dosnūs metai: vyndariai gavo didelį geros kokybės derlių, o kitkas, t.y. vyno kokybė, jau priklausė nuo jų pačių.

Išrūgęs Merlot vynas tapo turtingas vaisių aromatų ir skonio, su labai tinkamais taninais, o Cabernet – tvirtos struktūros ir elegantiškas.

Baltasis jau išpilstytas į butelius, o raudonasis vynas dar bręsta, į butelius jis bus išpilstytas tik 2006-ųjų kovą.

Toskanoje – vienas iš geriausių
Toskanoje (Italija) 2004 m. derlius vertinamas kaip nepaprastas, vienas iš apskritai pačių geriausių. Nedidelis Terrabianca ūkis yra netoli Sienos, Chianti Classico zonos vidury. Tai visai nesenas Guldenerių šeimos verslas. Bet stebėtinai sėkmingas. Atrodo, kad Terrabianca tapo įtakingiausių vertintojų numylėtiniu. Robertas Parkeris čia gaminamą vyną vertina itin puikiai, „Wine Spectator“ du metus įtraukė jį į geriausiųjų šimtuką. Šio žurnalo ir „Decanter“ vertinimuose Terrabianca kone kiekviename numeryje gauna aukštus balus.

Kokio vyno Terrabianca tikisi iš 2004–ųjų? Pasak ūkio vyndarių, 2004 m. derlius nepaprastas, galbūt vienas iš geriausių. Tam įtakos turėjo puikus oras ir pavasarį, ir vasarą, ir derliaus skynimo metu. Jau pirmąkart ragaudami praėjusių metų derliaus vyno pajutome, kad jis labai geras ir turi didelę brandinimo potenciją. Tai parodė visos veislės - Sangiovese, Merlot,
Cabernet Sauvignon, - sako vyndariai.

Andželas Dalbello iš Agricoltori del Chianti Geografico ūkio derlių vertina santūriau: „Manau, kad naujas vynas ne toks stiprus, koks buvo 2003-ųjų. Jis ne toks gaivus ir vaisinis, kaip 2002-ųjų, kuriam trūko svarumo. Bet 2004 m. derlius labai geras ir tipiškas. Taninai ir kitos medžiagos vyne koncentruoti. Išpilstomi į butelius vynai – greit tą padarysim – bus geri, o brandinami statinėse – puikūs“.

Riochoje – viltys
2004 m. Riochos (Ispanija) vynuogynuose prasidėjo gausiais lietumis ir sniegu. Pumpurams skleidžiantis taip pat lijo, tad vynmedžiai gavo pakankamai drėgmės. Birželį uogų ir kekių užsimezgė ne itin daug, bet pakankamai. Nuo rugsėjo vidurio iki pat derliaus skynimo pabaigos buvo saulėta, saikingai šilta dienomis, o naktimis šalta. Toks oras išnaikino vasarą įsiveisusį puvinį, vynuogės noko gerai, nors ir lėtai. Kur kekių buvo per daug, jas iškarpė. Derlių skinti pradėta Žemutinėje Riochoje ir pamažu – po visą regioną. Skinti teko ne viską iš eilės, bet atrankos būdu. Paskutinės uogos nuskintos lapkričio 9 d. Pirmosios uogos labiau tiko jaunam vynui, nes turėjo per mažai spalvos ir cukraus. Vėliau skintos uogos buvo aromatingos, turėjo daug cukraus, jos tiko brandinamam vynui.

Riochos Vyno kontrolės taryba labai patenkinta derliumi ir tikisi iš jo puikaus vyno.

Jo bus daugiau, nes derlius gausesnis negu 2003 m. Derlius davė 390 mln. kilogramų vynuogių iš kontroliuojamos kilmės vynuogynų, iš jų padaryta 280 mln. litrų vyno. Riochos vyndarių nuomonė apie derlių sutampa su Vyno kontrolės tarybos nuomone. El Coto ūkis iš Alavos, įkurtas buvusiame kunigaikščio medžioklės draustinyje, nėra nei didelė įmonė, nei istorinė. Tačiau vynu ji užkariavo visą šiaurės ir rytų Europą. Tomas Stivensonas savo pasaulinėje vyno enciklopedijoje El Coto vyną prilygina geriausioms Riochos įmonėms už vyno tipiškumą, eleganciją ir grakštumą.

Rislingo derlius pranoko lūkesčius
2004–ieji nebuvo karšti, tačiau Riesling veislės vynmedžiams jie patiko. Weingut Reichsgraf von Kesselstatt – senas gerai žinomas ūkis. Jo vynuogynai yra Mozelio– Saro-Ruverio krašte, prie Bernkastelio ir Piesporto, o būstinė – senoviniame Triro mieste. Ūkio vynuogynai apsodinti tik Riesling vynmedžiais. Šio ūkio vynaas gerai suderintas. Mus taip gąsdinantis rūgštumas jame niekada nepaima viršaus.

Andrea Galli iš Reichsgraf von Kesselstatt sako, kad dar per anksti kalbėti apie 2004 m. derlių, bet vyndarių nuotaika gera, nes vynas jau rodo vaisiškumą ir elegantišką, gaivų rūgštumą. To negalima buvo tikėtis lietingą vasarą. Derlius pralenkė lūkesčius.

Jį skinti pradėta spalio 26 d., baigta lapkričio 22 d. Uogos buvo labai gerai prisirpusios ir aromatingos. Naujas rislingas yra labai ekstraktyvus, tipiškas šiam rajonui, turi didelį brandinimo potencialą.

Vyndariai ragauja vyno beveik kasdien, atidžiai sekdami jo pokyčius. Vasarį išpilstytas lengvas ir vaisinis vasaros rislingas „Sommerpalais“. Kiti rislingai į butelius bus išpilstomi gegužę ar dar vėliau.

Algirdas Pateckas
„VŽ Savaitgalio“ informacija