XII amžiuje alų gerdavo ir vaikai (svetur)

Istorikai teigia, kad alkoholio vartojimo problema nėra nauja – ji egzistavo jau XII amžiuje. Tai įrodo Londone atidarytos alaus bokalų parodos eksponatai.

Specialistai rado įrodymų, patvirtinančių, kad londoniečiai XII amžiuje nuo pat ankstyvo ryto galonais (1 galonas – apie 4.5 litro) gerdavo elį (elis – tam tikra alaus rūšis, kurį laiką rauginama ir brandinama statinaitėse, kol susiformuoja atitinkamas skonis, kvapas bei kitos savybės). Alus tuo metu ypač populiarus buvo dėl prastos geriamo vandens kokybės.

Vos prieš 700 metų Londone buvo daugiau nei 1300 aludžių – po vieną 50-čiai žmonių, tuo metu gyvenusių šiame mieste.

Pasak Džono Klarko, Viduramžių Londono galerijos prižiūrėtojo, tuo metu dauguma gyventojų, įskaitant ir vaikus, gėrė degintų miežių alų, pagamintą be apynių. „Jie gėrė alų pusryčių metu, kiekvienas išgurkšnodavo iki galono per dieną“, – teigia Klarkas. Galonas elio kainavo vieną pensą, ir tik patys neturtingiausi buvo priversti gerti vandenį.

Pasak žymaus alaus specialisto Tomo Nokso, eliui pirmenybę žmonės teikė todėl, kad tuo metu vanduo ir pienas buvo dažniausiai užkrėsti, o arbata ir kava Anglijoje dar nebuvo žinomos. „Alaus virimas alkoholio ruošimo metu užmušdavo didžiąją daugumą infekcinių bakterijų“, – pridūrė Noksas.

Apie 1400 metus Londone populiarėti pradėjo apynių alus. Jis gan greitai pakeitė tradicinį elį.

Populiarus tuo metu buvo ir importuotas alus, tačiau ne visi jį sau galėjo leisti, mano istorikai.

Pagal užsienio spaudą parengė Gintarė Jankauskaitė
Meniu.lt informacija ir nuotraukos