This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Tuniso virtuvė (svetur)

2006-08-13
Publish your own article

Atrodo, jog šioje šalyje visi gyvena be rūpesčių. Po darbo dauguma tunisiečių keliauja į kavines išgerti tradicinės tunisietiškos mėtų arbatos su kedro riešutais, parūkyti kaljano ar pasiklausyti arabiškos muzikos. Tunisas – arabiškas kraštas, tačiau jo virtuvė artimesnė rafinuotai prancūziškajai.

Tradiciniai patiekalai
Daugelis šios šalies gyventojų labai mėgsta savo tradicinį arabišką patiekalą, vadinamą kuskusu, kuris ruošiamas su aviena, vištiena, žuvimi, dešrelėmis ar įvairiomis daržovėmis. Populiarus patiekalas yra ir brikas, kuris šiek tiek panašus į čebureką ar lietuviškąjį lietinį. Briko įdarui naudojama viskas – kiaušiniai, bulvės, špinatai, faršas, sūris ir kiti produktai. Tunisiečiai taip pat mėgsta ir omletą su mėsa, sūriu ir pipirais, vadinamą tadžinu, bei šaltą ragu, ant grotelių keptą avieną. Aštrių patiekalų mėgėjams patinka kaftagi. Tai maltinukai su pomidorais ir kepta paprika, retkarčiais patiekiami su mėtomis. Visi patiekalai gausiai gardinami įvairiais prieskoniais ir žolelėmis – kmynais, šafranu, kardamonu, anyžiais, mėtomis.

Prie daugelio patiekalų naudojamas aštrus padažas charisas. Charisas – tai aštri pasta, pagaminta iš raudonojo pipiro, alyvų aliejaus, petražolių, česnako ir kmynų. Jis patiekiamas atskirame indelyje su alyvų aliejumi. Į charisą dažomi duonos gabalėliai. Duonos (tradicinis lavašas ir ilgieji batonai) tunisiečiai vartoja labai daug. Šalies gyventojai vartoja daug vaisių ir daržovių.

Mėsos patiekalai ir žuvis
Mėsa Tuniso virtuvėje labai svarbi. Mėsos patiekalai paprastai ruošiami iš avienos, jautienos, ožkienos, veršienos, vištienos. Kai kuriuose šalies regionuose galima paragauti ir kupranugarių mėsos. Musulmonams draudžiama valgyti kiaulieną, tad jos niekur ir nerasite. Mėsa, kaip ir daržovės, dažniausiai lengvai troškinamos arba garinamos. Populiarus patiekalas iš maltos mėsos – kebabas.

Jūrų produktai ir žuvis šioje šalyje yra populiaresni už mėsą, nors kainuoja pakankamai brangiai. Pigiausios iš žuvų – sardinės, skumbrės bei tunas. Sakoma, kad nuo tuno vardo kilo ir šalies pavadinimas. Žuvis dažniausiai kepama ant grotelių, laistant citrinų sultimis ir alyvų aliejumi. Iš tuno gaminama labai daug patiekalų. Jo dedama praktiškai visur – į salotas, karštus patiekalus ar sumuštinius, kurių gausu gatvės užkandinėse.

Sriubos, daržovės ir sūriai
Nors kiek pažįstantys prancūzų virtuvę žino, kad prancūzai labai mėgsta sriubas. Tunisiečių sriubos (trintos piurė) labai panašios į prancūziškąsias. Labai populiari moliūgų sriuba. Taip pat mėgstamos lablabi – vištienos sriuba, halim – makaronų sriuba, chorba – labai aštri pipirų sriuba. O kas atsispirs šviežių daržovių sriubai... Tunisiečiai ypač mėgsta daržovių sriubą su veršiena.

Keliautojai pasakoja, jog Tunisas yra rojus baklažanų, cukinijų ir svogūnų mėgėjams. Iš šių daržovių tunisiečiai pagamina neapsakomo skonio troškinį. Sūris – bene vienintelis pieniškas produktas šios šalies virtuvėje.

Saldieji patiekalai, gėrimai ir desertai
Pagrindinės saldumynų sudėtinės dalys – riešutai, medus, chalva. Į saldžius patiekalus taip pat dedama daug datulių, migdolų. Desertų įvairovė gana plati: įvairūs medaus pyragėliai, įdaryti datulėmis, figomis, brikai, sluoksniuoti su medumi bei migdolais. Mesfouf (kvietinės kruopos su džiovintomis razinomis ir datulėmis) – tai desertas, patiekiamas su stikline šalto pieno.

Tradicinis tunisiečių gėrimas – žalia arbata su mėtomis, riešutais. Populiari ir kava, ypač su kardamonu. Geriamas atšaldytas palmių pienas, o vasarą galima paragauti kaktusų vaisių, tik nerinkite jų patys, nes maži, beveik nematomi spygliukai gali nemaloniai „nustebinti“. Tunise gaminamas skanus sausas ir stalo vynas, keletas alaus rūšių. Apsilankę šioje šalyje pasakoja, kad vynas Tunise skanesnis nei prancūziškas. Taigi verta paragauti vietinio raudono vyno „Kartaž“, „Pino“, „Magon“, „Šato Morna“, balto vyno „Sidi Saad“, „Sidi rais“, „Muskat de Kelebija“, rausvo vyno „Gris de Tunisije“. Vietiniai gyventojai gamina ir originalų datulių likerį ar jų degtinę, vadinamą bucha, anyžių degtinę, kuri beje, mums, daugumai lietuvių, labai neskani.

Kaip paragauti tunisietiškos arbatos ten nepabuvojus?
Be abejo, tunisietiškos dvasios ji neatspindės, tačiau skonį pajusite. Užplikykite saujelę migdolų ir juos nulupkite. Išsivirkite žaliosios arbatos su cukrumi, užpilkite ją ant migdolų. Prie arbatos labai tinka makroud – pyragaičiai iš manų kruopų, su datulių, cinamono ir tarkuotos apelsino žievelės įdaru.

Jolanta Bagurskienė
Meniu.lt bendraautorė
Nuotrauka: www.sxc.hu
Daugiau apie pasaulio virtuves: http://virtuves.meniu.lt