This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Šveicarų virtuvės subtilybės (svetur)

2007-02-19
Publish your own article

Ką pirmiausia prisimename, išgirdę Šveicarijos pavadinimą? Turbūt tikslius laikrodžius, patikimus bankus, skanų šokoladą bei galybę sūrių rūšių.

Nuo seno įsitvirtinęs stereotipas, kad visi Šveicarijos gyventojai – turtingi solidžių banko sąskaitų savininkai. Keista, bet šis stereotipas neteisingas. Po Antrojo pasaulinio karo Šveicarijos vyriausybė sprendė dilemą, kaip taikos metu aprūpinti jaunimą darbu, kadangi anksčiau šalis neįstengdavo išmaitinti savo piliečių. Šalia keturių kalbinių grupių Šveicarija visada turėjo ir „penktąją Šveicariją“, t. y. užsienyje gyvenančius šveicarus. Buvo tikimasi, kad neutralumo bei saugumo garantijos padės pritraukti užsienio investicijas, kurios vėliau ir padėjo sustiprėti šalies ekonomikai, kuriamos naujos darbo vietos padės sulaikyti jaunimą nuo emigracijos. Tai pasiteisino, ir valstiečių vaikai tapo išsimokslinusiais bankininkais bei pramonės specialistais.

Šaliai praturtėjus ir tapus viena iš stipriausių Europos šalių, gyventojų mentalitetas nedaug pasikeitė – jie liko kuklūs, taupūs, nešvaistantys turto restoranuose kartu su gausiais užsienio turistais. Šeimose šveicarai liko ištikimi tradicinei virtuvei, kuri remiasi tradiciniais produktais. Šie produktai – tai miltai, kiaušiniai, pienas, sviestas, sūris, kukurūzai, ryžiai, bulvės, burokėliai, kopūstai, nedaug mėsos, skoningai priderintos prieskoninės žolės ir prieskoniai.

Šveicarija garsi svogūnų bei vaisiniais pyragais, pieniškomis bei užtaisytomis sriubomis su įvairiais kukuliais ir makaronų gaminiais. Populiarūs virtų bulvių paplotėliai riošti, mėgstami kantonuose, Vokietijos pasienyje. Apskritai, kalbant apie tradicinę šveicarų virtuvę, vardinami jos didžiųjų kaimynų – prancūzų, vokiečių ar italų patiekalai. Ir tai tiesa, nors šalia tradicinės polentos, rissoto, svogūnų pyrago, apkeptų šparagų, rūkytų dešrelių rasime ir šveicariškų patiekalų. Pavyzdžiui, javainius sugalvojo šveicarų gydytojas Maksas Bircher – Beneris prieš maždaug šimtą metų.

Tradicinis šveicarų patiekalas – fondiu, gaminamas bendrame puode, lydant sūrį ir baltąjį vyną. Valgomas šis patiekalas ilga šakute smeigiant baltos duonos arba bulvių gabalėlius ir merkiant į sūrio padažą. Mėgstamas ir šokoladinis fondiu, valgomas vaisius ir biskvito gabalėlius merkiant į karštą šokoladą.

Kitas tradicinis šveicariškas patiekalas – raklete, gaminamas kaitinant raklete sūrio viršutinį sluoksnį, kuris neišsilydęs nuimamas į lėkštutę ir valgomas su virtomis neluptomis mažomis bulvytėmis, kornišonais bei svogūnėliais, pagardinus maltais pipirais.

Labai įdomu, kad Šveicarijoje gaminamas geras vynas, kuris išgeriamas šalyje, ir tik apie tris procentus gėrimo eksportuojama. Vynuogių auginimui Šveicarijos gamtinės salygos nėra ypač palankios ir nedaug tinkamo dievožemio, bet šveicarai atkakliai dirba ir gamina neblogą vyną.

Ona Jurkšienė, LRVVKA 
Interneto archyvo nuotr.