Sojos – viena seniausių žmonijos auginamų kultūrų, kilusi iš Pietryčių Azijos. Ilgą laiką sojos ir ryžiai buvo žemdirbių pragyvenimo šaltinis Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje. Šiuo metu daugiausia sojų produkcijos pagaminama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš sojų baltymų ruošiami mėsos pakaitalai ir papildai.
Sojose yra iki 80 proc. baltymų, kurie yra vieni iš geriausių augalinių baltymų: juos lengvai pasisavina organizmas, o pagal sudėtį ir aminorūgščių santykį jie lyginami su kiaušinio baltymu. Sojų produktuose ne tik nėra cholesterolio, bet jos mažina jo kiekį organizme. Sojų proteinas trukdo kauptis riebalams, o jų ląsteliena reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Sojose yra būtiniausių mineralinių medžiagų: kalio, natrio, cinko, geležies, fosforo, B, D, E vitaminų. Sojų ląsteliena valo organizmą nuo toksinų, sunkiųjų metalų druskų, radionuklidų. Jos – puikus dietinis produktas diabetikams, vegetarams.
Lengvai pasisavinamus, subalansuotu aminorūgščių kiekiu pasižyminčius sojų baltymus rekomenduojama vartoti skrandžio, žarnyno, tulžies ir kepenų ligomis sergantiems žmonėms.
Žalios sojų pupelės naudojamos daržovių patiekalams, daigai – salotoms ruošti. Iš sojų gaminami daugiau nei 50 įvairių maisto produktų: miltai, sūris, aliejus, pieno pakaitalai, varškė, margarinas, konditerijos ir duonos gaminiai.
Žinoma, vartojant sojas būtina žinoti keletą svarbių dalykų. Pirmiausia, jos yra ruošiamos visai kitaip nei įprasta Europoje. Sojų pupeles reikia pamirkyti vandenyje 12-18 valandų, tada 1,5-2 val. pavirinti arba 20-30 minučių pakepti. Sojų pupelių nederėtų valgyti žalių, nes jose daug fermentų, lėtinančių virškinimą.
Kelis kartus per metus rekomenduojama kepenis valyti sojų gira. Būtina žinoti ir tai, kad žmonės dažnai būna alergiški sojoms, nes organizmas nepratęs prie tokio baltymų ir aminorūgščių kiekio. Todėl sojomis rekomenduojama keisti tik 20 proc. dienos maisto kiekio.
Meniu.lt informacija