Senoviniai žemaičių valgiai

Šiandien ir maitinimo įstaigose, ir ant mūsų stalo gausu įvairiausių valgių. Vieni susipažįsta su užsienio šalių virtuvėmis, kiti – patys improvizuoja, o treti nori paragauti autentiškų mūsų krašto valgių. Taigi susipažinkite su senąja žemaičių kulinarija, kurios valgių galima pasigaminti ir ant modernios viryklės.

Žemaičių virtuvėje patiekalus populiaru gardinti kmynais. Prie daugelio patiekalų patiekiamos bulvės su lupenomis, o riebūs padažai gaminami ir kaip priedas, ir kaip patiekalo užpilas.

Kaip patys žemaičiai pasakytų, bulvių kugelis (plokštainis) yra pirštų laižymo vertas skanumėlis. O kad jis būtų toks skanus, į plokštainį pilama rauginto pieno, dedama grietinės arba grybų. Žemaičių mėgiama taip vadinama cibulynė yra šaltsriubė (vanduo, silkė, svogūnas, prieskoniai, viskas valgoma su bulvėmis, virtomis su lupenomis). Vietiniai pasakoja, kad silkę pirmiausia reikia įvynioti į šlapią popierių ir pakepinti ant žarijų. Tai patiekalui suteikia savitą skonį.

Kitas žemaičių virtuvės skanėstas – kastinys. Tai valgis iš grietinės bei sviesto su prieskoniais. Kastinys dažniausiai valgomas su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis, tačiau jį galima ragauti ir su kiaušiniais, duona ar košėmis.

Nemažiau įdomus patiekalas yra spirgynė su kanapėmis ar sėmenimis. Paprastai išvalytos sėmenys pakepinamos keptuvėje, sutrinamos iki vientisos masės, pridėdama pipirų, smulkiai sukapoto svogūno, druskos. Patiekalas valgomas su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis (nuluptos bulvės mirkomos į spirgynę).

Žemaičių virtuvės pasididžiavimas – rūkytas avienos kumpis (rūkyta nugarinė – „palendvica“ ), kraujyje nokintas bei kadagiais pagardintas rūkytas jaučio liežuvis ir naminė duona, iškepta ant ajerų. Tikrai nustebins taip vadinamas lašiniuotis, kokį mes esame įpratę (bent jau iš pavadinimo) matyti parduotuvių lentynose. Jis gaminamas iš rupiai sumaltų kvietinių miltų tešlos, įdaromos rūkytais lašinukais. Į stalą lašiniuočiai patiekiami su padažu (riebaluose su pienu pakepinti miltai). Šis patiekalas šiek tiek panašu į cepelinus.

Neįprastai vilioja ir grybų sūris, pagamintas iš baravykų ar raudonviršių, svogūnų, kiaušinių, kmynų ar burokėlių „rasale“ (luptų burokėlių nuoviras, sultinys) troškinti karosai. Stebina ir didžkukulių įdarų įvairovė. Įdarui gali būti naudojamas rūkytas kumpis, grybai, silkė, rauginti kopūstai, varškė, morkos ar obuoliai. Kitas skanėstas yra duona su spirgais (į tešlos vidų dedami susmulkinti lašinukai ir viskas kepama orkaitėje ant ajerų arba klevo lapų). O talkininkus per bulviakasį šeimininkės vaišindavo bulviniais blynais, keptais ant kopūstų lapų.

Patiekalų įvairovė
Su džiovintais obuoliais troškinta jautiena
Aluje su slyvomis troškinta veršiena
Lioka (žąsies kraujas, sparneliai, skrandžiai, kojos, kaklas, bulvės, vanduo)
Kepta medumi įtrinta antis, įdaryta lazdyno riešutais
Troškinti kopūstai su kiaulės kojomis
Aluje virtas vėžys arba karpis
Kruopiniai vėdarai (miežinės kruopos, kraujas, tarkuotos bulvės, mėtos, spirgai)
Pusmarškonė košė (bulvės, miltai, lašiniai, grietinė, pienas/vanduo)
Šiupinys (sriuba iš kopūstų, bulvių, išmirkytų žirnių, pupų, kanapių)
Rasalynė (silkė, svogūnai, virtos bulvės, vandens, burokėlių rasalas)
Vasarbarščiai (išrūgos, virti burokėliai, sūris su kmynais, grietinė)
Grietinėje troškinta višta su bruknėmis
Žemaitiška vyšnių gira
Žemaičių midus (medus, vanduo, apyniai, mielės, duonos plutelė)
Morkų kava (džiovintos morkos, grietinėlė, vanduo, cukrus)
Morkų arbata (morkos, vanduo, cukrus)
Na, žemaitis dar pridurtų, kad viskas „i skane, i pige, i majadne“.

Norite žemaitiškos mėtų arbatos? Prašom. Mėtas užpilkite verdančiu vandeniu ir truputį pavirinkite. Perkošus, arbatą supilstykite į molinius puodelius, įmeskite gabalėlį cukraus ir gardžiuokitės. Žemaičiai sako, kad šią arbatą ypač tinka gerti po vėdarų.

Pagal interneto spaudą parengė Jolanta Bagurskienė
Meniu.lt bendraautorė
Nuotrauka: www.sxc.hu