Japoniški ramen makaronai (svetur)

Nors ramen, udon ir soba makaronai į Japoniją atkeliavo iš Kinijos, tačiau tik ramen iki šiol išlaikė kiniško gaminio įvaizdį. Ramen makaronų pavadinimas kilo iš kiniško pavadinimo „lo mein“, reiškiančio „virti makaronai“. Ramen ypač išpopuliarėjo tarp įvairių žmonių sluoksnių XVII amžiuje. Labiausiai šiuos makaronus garsino tuo metu gyvenęs samurajus Mito Komon. Asmeninis samurajaus ramen dubenėlis dar ir dabar saugomas Momofuku Ando Ramen muziejuje, Osakoje.

XX a. antroje pusėje labai paplito „užpilami“ ramen makaronai. Juos 1958 metais išrado „Nissin Foods“, Momofuku Ando įkūrėjas, sugalvojęs, kaip racionaliai pamaitinti pokarines žmonių mases Japonijoje. Nors ramen buvo greitai paruošiamas maistas, tačiau tuo metu tai buvo pakankamai brangus malonumas, žymiai brangesnis, nei namie gaminti ramen makaronai, kurių buvo pilna maisto parduotuvėse.

Ilgainiui „užpilami“ ramen makaronai atpigo ir dabar, dėl savo pigumo ir paruošimo paprastumo, Japonijoje kartais vadinami „studentų maistu“. Tokiu būdu apdoroti makaronai nėra labai „sveikas“ maistas, nes kiekvienas pakelis savyje „slepia“ 1560 mg sodos. Be to, norėdami išgarinti vandenį ir „sulipinti“ makaronus į blokelius, gamintojai yra priversti ramen virti palmių aliejuje, kuriame gausu sočiųjų riebalinių rūgščių. Tačiau tarp daugiau nei 720 rūšių makaronų galima surasti ir tokių, kurie yra džiovinami ar užšaldomi išsausinant, t. y. nenaudojant riebalų.

„Užpilami“ ramen yra labai populiarūs, tačiau tikrasis jų skonis atsiskleidžia tik šviežiai paruoštuose makaronuose, kuriuos pagaminti japonų virėjai mokosi ilgus metus. Makaronų skonis labiausiai priklauso nuo sriubos, kurioje jie patiekiami, tad svarbu pirmiausia tinkamai paruošti sriubą.

Be abejo, kiekviena ramen krautuvėlė Japonijoje turi savo skanios ramen sriubos receptą. Ją galima pagaminti naudojant viščiuko ar kiaulienos sultinį, pagardinti džiovintu niboši (sūdytos žuvytės) ir/ar konbu dumbliais. Savito skonio sriubai suteikia ir tokios daržovės kaip imbieras, svogūno laiškai, česnakas ar grybai.

Pagal skonį galima išskirti 4 ramen rūšis. „Šio ramen“ (druskos sriuba) yra palyginus skaidri, dažniausiai pilkšvai gelsvos spalvos. Ji yra sūriausia iš ramen sriubų. Tamsios spalvos, nesunkia ir liesa „šoyu ramen“ (sojos padažo sriuba) labiausiai mėgaujasi Kanto regiono žmonės. Turtinga skoniu „Tonkotsu ramen“ (kiaulienos kaulų sultinio sriuba) yra tirščiausia ramen sriuba. Kartais galima pamanyti, kad gaminant šią sriubą pridedama grietinėlės. Paprastai ji patiekiama kartu su marinuotu raudonuoju imbieru, kuris savo spalva labai kontrastingas su balta sriuba. „Miso ramen“ (miso pastos sriuba) skiriasi nuo miso sriubos, kurią galite užsisakyti sušių bare ar restorane. Miso pasta yra ištirpinama daši sultinyje (tradicinis japoniškas sultinys) ir gaunama tamsi, nuo raudonai iki tamsiai rudos spalvos sriuba. Jos skonis dėl miso pastos įvairovės gali skirtis, priklausomai nuo regionų, kuriuose „miso ramen“ bus gaminama.

Valgant ramen svarbu paragauti sultinio, o po to energingai ir garsiai sušliurpti makaronus. Tokiu būdu parodoma, kad šis maistas yra skanus, ir virėjas, pagaminęs šį patiekalą, yra vertas pagyros. Nors europiečiams toks valgymo būdas atrodo mažų mažiausiai nekultūringas, japonų tuo tikrai nenustebinsi. Šliurpimas yra įprasta jų kultūros dalis, ir elgdamasis kitaip, gali likti nesuprastas. Yra ir dar viena priežastis, paaiškinanti makaronų šliurpimą. Norint pajusti visą ramen makaronų sriubos skonį, patiekalą privalu valgyti LABAI karštą. Tad tam, kad atvėstų, makaronai prieš pat juos nuryjant šliurpiami kartu įtraukiant ir didelį oro kiekį. Taip pajaučiamas visas sriubos ir makaronų skonis bei aromatas, o taip pat nenusideginama.

Linas Kesminas
Meniu.lt bendraautorius
Interneto archyvo nuotrauka
Daugiau apie pasaulio virtuves: http://virtuves.meniu.lt