„Fontanafredda“ – su karališko palikimo ženklu

Tai aišku, kad vyno žinovai nesutaria, kuris regionas – Pjemontas ar Toskana – Italijoje gamina galingesnį vyną. Ginčuose, kuriuose laistoma vynu gimsta teisybė, galime dalyvauti ir mes: importuotojai pasiūlo vis daugiau galimybių rinktis, o parduotuvių lentynose esančio itališko vyno kokybė gerėja.

Apie savo į Lietuvą iš Pjemonto vežamus vynus neseniai priminė bendrovė „Eugesta“, pasikvietusi Italijos someljė asociacijos narį Flavio Brentą, garsios Pjemonto vyninės „Fontanafredda“ atstovą.

Pjemonte, vardijo p. Brenta, yra daug pasauliui žinomų dalykų – „Fiat“ automobilių gamykla, „Juventus“ futbolo komanda. Į garsių bei žinomų eilę rikiuojasi ir „Fontanafredda“ įmonė, kurios svorį galėtų rodyti tai, jog ji yra oficialus Žiemos olimpinių žaidynių Turine rėmėjas. „Fontanafredda“ (pažodžiui – gaivi versmė) – išties garsi įmonė, įsikūrusi Langės (Langhe) vietovėje, Serralunga d'Alba kaimo pašonėje. Šis kaimas – Barolo srities, garsėjančios ilgaamžiais „Barolo“ vynais, centras. Galima priminti, jog būtent „Barolo“ (gaminamas iš 'Nebiollo' vynuogių veislės) vadinamas Italijos vynu Nr. 1, šalies vynų karaliumi.

„Barolo“ lyderė
Per 100 m. gyvuojančiai „Fontanafredda“ įmonei, įsikūrusiai buvusiame pirmojo Italijos karaliaus Vittorio Emanuele II ir jo mylimosios Rosos Vercellana medžioklės rezervate, priklauso 100 ha žemės. 70 ha iš šio ploto – vynuogynai, 45 ha skirti būtent 'Nebbiolo' veislei, kituose auginamos 'Barbera', 'Dolcetto', 'Moscato', 'Pinot Noir' veislės. Kaip „Barolo“ gamintoja, „Fontanafredda“ yra tarp lyderiaujančių Pjemonto vyninių. Beje, karaliaus ir jo mylimosios pirmagimis sūnus grafas Emanuele Alberto di Mirafiore Fontanafredda 1878 m. šiose vietovėse įkūrė „Mirafiori Vini Italiani“, o dvejus metus prieš tai pasiūlė iš 'Nebbiolo' vynuogių gaminti „Barolo“ vyną.

„Fontanafredda“ gamina Pjemonto DOCG ir DOC (aukštos kokybės kategorijos) vynų, kelis iš jų importuotojai pristatė potencialiems vartotojams: „Barolo DOCG“, „Gavi DOCG“, „Eremo Langhe DOC“ bei saldų putojantį „Brachetto“.

„Barolo DOCG“, kaip ir privalo būti, pagamintas iš 100% 'Nebbiolo', augusių Barolo vietovėje. Nuo šio pavadinimo kilęs ir vyno vardas. Metus mažose ąžuolo statinėse brandintas vynas yra tamsios raudonos spalvos, kvepia vanile, prieskoniais, rožėmis, skonis glotnus, subalansuotas, poskonis ilgai išliekantis. Šį vyną gamintojai rekomenduoja suvartoti per 6-8 m. nuo jo derliaus, jis tiks
prie raudonos mėsos, sūrių.

„Eremo Langhe D.O.C.“ pagamintas iš 70% 'Barbera' ir 30% 'Nebbiolo' vynuogių veislių, – lengvesnis, paprastesnis. Vynas – 2003 m. derliaus, tad spalva (nors tamsi) ir skonis dar jauni, juntama šiek tiek aitrumo, slyvų, slyvų uogienės skonis. Lengvas vynas, taigi tiks prie lengvų „tarpinių“ patiekalų, pvz., – makaronų, sūrių, nesunkios mėsos. Rūsyje galima laikyti 7-8 m. nuo derliaus metų.

Kad ir kaip būtų, Italija, o ir Pjemontas, garsėja savo baltaisiais vynais. Tikrinti šio „garso kokybę“ galima ragaujant baltąjį „Gavi DOCG“ iš 100% 'Cortese' veislės. Vynas fermentuotas plieno talpyklose, taigi išsaugojęs gaivumą, veislės skonio ypatumus: gėlių, citrinų, lelijų, karstelėjusių obuolių aromatą, skonio niuansus. Tiks kaip aperityvas prie žuvų patiekalų. Gamintojai siūlo patiekti atšaldytą iki 12 C. Dar kelerius metus galima palaikyti rūsyje.

Apie Pjemontą – trumpai
Pjemontas, esantis Italijos šiaurės vakaruose, nuo seno garsėja Barolo ir Barbaresco sričių vynais, gaminamais, kaip minėta, iš 'Nebbiolo' veislės. Šios vynuogės turi palyginti daug taninų, taigi iš jų pagaminti vynai rūsyje gali būti saugomi ne vienerius metus.

„Barolo“ vynams būdinga tvirta struktūra, daug taninų, bręsdami jie įgauna žibuoklių, rožių, deguto, cinamono, miško uogų aromatus ir skonį. „Barbaresco“ taip pat būdingi žibuoklių, rožių, pelargonijos, vanilės aromatai. Visų aromatų ir skonių nesuregistruosi – jie priklauso nuo vyndario, derliaus kokybės, klimato ir pan.

Kontroliuojamos kilmės ženklą DOC Barolo ir Barbaresco sritys gavo 1966 m., o DOCG – 1980 m.

Beatričė Laurinavičienė
Verslo žinios, 2005 11 11
Interneto nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>