Enate vyndariai laužo tradicijas (svetur)

Apie Enate vyninės iš Ispanijos vyndarių eksperimentus, smagią filosofiją, investicijas ir Brailio raštą „VŽ Savaitgaliui“ pasakojo Herve Malnati, Enate eksporto departamento vadovas.

Enate vyninė, kaip sakoma, ant plyno lauko, 1991 m. buvo pastatyta Aragono regione, Šiaurės Ispanijoje, Somontano krašte. Skambus pavadinimas Somontano, išvertus iš ispanų kalbos, reiškia priekalnes, kalnų papėdę (kaip ir Pjemonto regionas – Italijoje). Somontano užima 4.200 ha, jame yra 18–20 vyninių. Šiurkščiai padalijus, jos visai nemažos, kiekvienai tektų per 200 ha. Norint geriau įsivaizduoti Somontano dydį, vietovę galima palyginti su Riochos (Rioja) regionu, kur pagaminama bene daugiausia Ispanijos vyno: Somontano neužimtų nė 10% Riochos, kuri savo ruožtu triskart mažesnė už prancūzų Bordo. Kalba apie Enate vyninės produkciją nuo „somontano“ reikšmės pradėta neatsitiktinai, – būtent tai, jog Enate vynuogynai auga įkalnėse ir gan aukštai virš jūros lygio, lemia jos vynų savitumą. Enate pavadinimą vyninė pasiskolino iš miestelio, greta kurio jos šeimininkai nusipirko pirmąjį 140 ha ploto vynuogyną. Dabar Enate turi per 500 ha vynuogynų (150, 180 bei 200 ha trijose skirtingose vietose) ir toliau plėstis, tikina p. Malnati, neketina.

Eksperimentatoriai
Kol kas vyninė ir pagrindinis jos vyndarys Chesus Artachona (Jesus Artajona) pagrindinę energiją kreipia ne į plėtrą, o į eksperimentus. Ponas Malnati pasakojo, jog vyninė yra iš tų, kurios Ispanijoje išsiskiria požiūriu į vynuogių veisles.

Enate ramiai augina tarptautines veisles ir visai nekvaršina galvos, kad, laikantis tradicijos, reiktų auginti vietines.

Dar ir dabar Šiaurės Ispanijoje tai yra modernus požiūris, o prieš 20-metį, kai vyninė pradėjo veiklą, jis buvo visai netikėtas.

Laikas grįžti į priekalnes, kylančias aukštyn virš jūros lygio. Kaip visur kalnuose, dienos ir nakties temperatūrų skirtumas čia didelis (nuo 35 laipsnių dieną iki 15 ir mažiau naktį). Kaip žinia, dėl tokio temperatūrų skirtumo (t. y. gamtos suteiktų galimybių) vyndariai sugeba gauti aromatingus baltuosius vynus. Be to, čia retai lyja, taigi nėra didelės grybelio, pelėsinių ligų grėsmės.

Ponas Malnati su meile, tarsi tai būtų jo paties šeimyninis albumas, rodo Enate ūkio ir jo valdų nuotraukas. Be gražių gamtos vaizdų, vyno gamybos proceso akimirkų ir pan., jose matyti ir savotiškos stotelės vynuogynuose. Pasirodo, tai - įvairiausi prietaisai, liudijantis ūkio darbuotojų polinkį eksperimentuoti. Tarkime, vieni iš prietaisų matuoja oro, dirvožemio įvairiuose gyliuose drėgmę, lapų džiūvimo greitį ir t. t.

Jei „valdymo centras“ gauna signalą, kad lapai nedžiūsta, į „įvykio vietą“ siunčiami skynėjai, jie praretina lapus, kad likusieji greičiau džiūtų ir nepradėtų veistis pelėsis. Tokia priemonė, pasirodo, naudojama vietoj pesticidų.

Su vabzdžiais Enate vyndariai kovoja taip pat savitu būdu: į savotiškus inkilėlius pilama jų patelių (ar patinų) kvapą primenančio skysčio, ir jo suvilioti vabzdžiai suskrenda į gaudykles. Panaudojus reikiamą masalą, žūva būtent vabzdžiai kenkėjai, o ne naudingieji, tarkime, boružės.

Su rožine vėliava
Enate ūkyje, pasakoja p. Malnati, žiemą vasarą dirba 30 žmonių, derliui rinkti samdoma dar 100-120, mat ūkyje, nepaisant „mandrų“ technologijų, visas derlius skinamas rankomis.

Paradui čia vadovauja jau minėtasis pagrindinis ūkio vyndarys Chesus Artachona. Ūkyje jis dirba nuo pat pradžių, 1991 m. Ponui Artachonai Bordo vyndarystės universitete suteiktas daktaro laipsnis, jis stažavosi Bordo ir Konjako regionuose Prancūzijoje, dirbo pas garsųjį Ispanijos vyndarį Miguelį Torresą. Nuo Artachonos, sako p. Malnati, didžia dalimi priklauso Enate vyndarystės filosofija.

Štai gamindami savo baltąjį „Gewurztraminer“ jie visiškai nesiekia konkuruoti su Vokietijos ar Elzaso vynais iš 'Gewurztraminer' vynuogių veislės. Ispanijoje dėl karšto klimato vis dėlto raudonieji vynai yra geresni, o gamindami šitą jie tiesiog nori parodyti, kad ir ispanų baltasis gali būti geras.

Ir iš tikrųjų – geras. Lietuvoje šimtaprocentinių „Gewurztraminer“ nėra daug. Šis – itin aromatingas, prieskoningas, liaudiškai sakant, „aitresnis negu rūgštesnis“.

„Pirmąkart per 13 metų MV atsivežė rausvojo vyno, kurį jį gaminanti vyninė vadina savo vėliava. Iš 100% 'Cabernet Sauvignon' pagamintasis „Rosado“, pasak vyndario, „turi baltojo vyno sielą ir raudonojo kūną“. Rožiniai vynai dėl savo lengvumo, trumpaamžiškumo paprastai lieka raudonųjų ir baltųjų nuošalėje.

Negražbyliaujant – „Enate Rosado“ galėtų būti tas rausvasis vynas, kuris parodytų, jog ši vyno rūšis verta ne mažiau dėmesio. Rausvąjį ispanai dažnai gamina iš 'Garnache', kitų vietinių veislių, o 'Cabernet Sauvignon' vynuogė šiam vynui suteikia daugiau ryškumo, aromato, svorio burnoje. Ponas Malnati pataria šį vyną suvartoti per metus. „Kai rausvasis vynas pradeda geltonuoti, jau blogai“, – sako jis.

Ir Brailio raštu
Paragauti Enate ūkio vynų buvo pakviestas silpnaregis žmogus, skaitantis Brailio raštu, mat Enate vyninė ant savo vyno antrosios etiketės neregių raštu užrašo vyno pavadinimą ir kt. Laikydamas vieną iš butelių rankose, svečias perskaitė „Merlot Merlot“. Ne, jis neapsiriko: veislės ir vyno pavadinimas nebuvo užrašytas dukart. Vynas taip ir vadinasi – „Merlot Merlot“. Šis pavadinimas, pasakoja p. Malnati, kilo iš vyninės darbuotojų žargono, kai vieno vynuogyno žaliavą jiems reikėjo supilti į statinę su kita. Šio „Merlot Merlot“ pagaminama labai nedaug. Apie jį p. Artachona sako: „Norint žaisti pirmoje lygoje, reikia solidaus raudonojo“.

Investicijos
Besidairantieji po Enate vynų produkcijos skyrelį (apie 10 jo rūšių į Lietuvą veža UAB „Mineraliniai vandenys“, kaina nuo 26 iki 186 Lt, beveik visi jie puikuojasi solidžiais tarptautiniais apdovanojimais) neabejotinai atkreips dėmesį į patrauklias etiketes ant butelių. Vyno pasaulyje jokia naujiena, kad jas sukurti vyndariai užsako garsiems dailininkams, pradininkas šioje srityje bus garsios prancūzų giminės Rotšildų (Rothschild) atžala baronas Filipas de Rotšildas (Philipe de Rothschild), dar 1924 m. paprašęs įžymaus plakatų dailininko Žano Karlu (Jean Carlu) sukurti specialią etiketę pirmajam „Mouton“ derliui, pilstomam į butelius, pažymėti. Honoraras dailininkui buvo sumokėtas keliais tuzinais naujojo „Mouton“ butelių. Enate savo dailininkams moka ne buteliais, kaip iki šiol Rotšildai ar kiti gamintojai, bet perka kūrinių autorines teises ir eksponuoja juos savo muziejuje, kur per metus apsilanko apie 10.000 žmonių.

Jie ir pagrindinis investuotojas, kompanijos valdybos pirmininkas Luisas Nozaleda, gali sau tai leisti: kompanija verslą plėtoja įvairiose srityse. Turi sūrių, kumpių gamyklas, SPA ir slidinėjimo kurortą šalia Pirėnų, viešbučių, kazino, 2 žvaigždutėmis „Michelin“ gido įvertintą restoraną San Sebastiano kurorte, kelis golfo laukus. Taigi – Enate vyninės gaminamo vyno yra kur ragauti.

Beatričė Laurinavičienė
Verslo žinios, 2005 10 21
Interneto archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>