Baskų sidras

Baskų sidras
Kantabrija – kaip ispanai vadina jiems priklausančios Biskajos įlankos dalį – nėra taip gerai žinoma Lietuvoje kaip, pavyzdžiui, Kosta Brava ar Kosta Dorado. Šią Pirėnų pusiasalio dalį užima Ispanijos provincijos – Baskija ir Navara.

Regionas puikus: kalnuotas, apaugęs miškais. Sidras šiose vietose mėgstamas ne mažiau kaip vynas. Jei vynas dabar jau yra tarptautinis gėrimas, tai sidras populiarus toli gražu nedaugelyje kraštų. Sidras – nestiprus obuolių vynas, gaminamas iš prinokusių, pakankamai rūgščių ir aitrių obuolių sulčių šiaurinėje Prancūzijoje, Normandijoje ir Bretanėje bei pietinėje Anglijoje ir šiaurinėje Pirėnų pusiasalio dalyje. Ispanų kalbos žodis sidras kilęs iš lotyniško scera, o šis – savo ruoštu iš graikiško sikera. Taigi neatmetama galimybė, kad baskai sidrą išmoko gaminti Romos imperijos laikais. Sidras ypač yra mėgstamas Gipuzkos provincijoje. Nors šis obuolių vynas yra labai nekaltos išvaizdos, tačiau turi pakankamą kiekį alkoholio ir, nesaikingai vartojant, gali padaryti staigmeną. Kad geriau atsiskleistų aromatas, jį reikia serviruoti atšaldytą iki 13-15 0C temperatūros. Laikomas jis tamsaus stiklo buteliuose, o sidrerijose – didžiulėse statinėse. Į stiklines pilamas iš 30-40 cm aukščio ir taip, kad, atsimušęs į stiklinės sieneles, putotų ir geriau atskleistų visus skonio ir kvapo niuansus. Sakoma, kad sidras negali ilgiau užsibūti stiklinėje, ir tai yra tikra tiesa. Todėl į stiklinę jo pilama tik tiek, kad būtų galima lengvai vienu gurkšniu išgerti: didelėje stiklinėje jo turi būti ne daugiau kaip 50 ml. Lankantis Baskijoje rekomenduotina pasivaišinti sidru. Jis parduodamas visose parduotuvėse, jo yra nemažai rūšių. Karštomis vasaros dienomis tai malonus atsigaivinimas. Geriausia vis tik sidro paragauti specialiuose sidro restoranuose – sidrerijose. Kiekvienas turistas atvykęs į San Sebastjaną turėtų apsilankyti bent vienoje iš daugybės mieste ar apylinkėse esančių sidrerijų (sagardotegiak). Už kokius 1500-2000 pesetų (apie 50 Lt) sidrerijose, užgeriant sidru, galima paskanauti gigantiškų čiuletų (didkepsnių), šviežios žuvies kepsnių, o pabaigoje būtinai dar pasimėgauti tradiciniais sūriais, riešutais ir membrillo (svarainių marmeladu). Pastaruoju metu lankymasis sidrerijose tapo tikru socialiniu reiškiniu, juolab kad, geriant sidrą, dažnai užkandžiaujama tradicine tortilla iš sūdytos menkės.

Sidras – nestiprus obuolių vynas, gaminamas iš prinokusių, pakankamai rūgščių ir aitrių obuolių sulčių šiaurinėje Prancūzijoje, Normandijoje ir Bretanėje bei pietinėje Anglijoje ir šiaurinėje Pirėnų pusiasalio dalyje. Jei vynas dabar jau yra tarptautinis gėrimas, tai sidras populiarus toli gražu nedaugelyje kraštų.

Nors šis obuolių vynas yra labai nekaltos išvaizdos, tačiau turi pakankamą kiekį alkoholio ir, nesaikingai vartojant, gali padaryti staigmeną. Kad geriau atsiskleistų aromatas, jį reikia serviruoti atšaldytą iki 13-15 oC temperatūros. Laikomas jis tamsaus stiklo buteliuose, o sidrerijose – didžiulėse statinėse. Į stiklines pilamas iš 30-40 cm aukščio ir taip, kad, atsimušęs į stiklinės sieneles, putotų ir geriau atskleistų visus skonio ir kvapo niuansus. Sakoma, kad sidras negali ilgiau užsibūti stiklinėje, ir tai yra tikra tiesa. Todėl į stiklinę jo pilama tik tiek, kad būtų galima lengvai vienu gurkšniu išgerti: didelėje stiklinėje jo turi būti ne daugiau kaip 50 ml.

Ispanų kalbos žodis sidras kilęs iš lotyniško scera, o šis – savo ruoštu iš graikiško sikera. Taigi neatmetama galimybė, kad baskai sidrą išmoko gaminti Romos imperijos laikais. Kantabrija – kaip ispanai vadina jiems priklausančios Biskajos įlankos dalį – nėra taip gerai žinoma Lietuvoje kaip, pavyzdžiui, Kosta Brava ar Kosta Dorado. Šią Pirėnų pusiasalio dalį užima Ispanijos provincijos – Baskija ir Navara. Regionas puikus: kalnuotas, apaugęs miškais. Sidras šiose vietose mėgstamas ne mažiau kaip vynas.

Lankantis Baskijoje rekomenduotina pasivaišinti sidru. Jis parduodamas visose parduotuvėse, jo yra nemažai rūšių. Karštomis vasaros dienomis tai malonus atsigaivinimas. Geriausia vis tik sidro paragauti specialiuose sidro restoranuose – sidrerijose. Kiekvienas turistas atvykęs į San Sebastjaną turėtų apsilankyti bent vienoje iš daugybės mieste ar apylinkėse esančių sidrerijų (sagardotegiak). Už kokius 1500-2000 pesetų (apie 50 Lt) sidrerijose, užgeriant sidru, galima paskanauti gigantiškų čiuletų (didkepsnių), šviežios žuvies kepsnių, o pabaigoje būtinai dar pasimėgauti tradiciniais sūriais, riešutais ir membrillo (svarainių marmeladu). Pastaruoju metu lankymasis sidrerijose tapo tikru socialiniu reiškiniu, juolab kad, geriant sidrą, dažnai užkandžiaujama tradicine tortilla iš sūdytos menkės.

Skanaus!

Interneto archyvo nuotr.
Algirdas Pateckas