This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Apie japonų gėrimus

2005-02-24
Publish your own article

Arbatos gėrimo ceremonijai jie skiria labai didelę reikšmę, nes ja siekiama sukurti estetišką gyvenimo visumą, apimančią religiją, filosofiją, lietratūrą, maisto gaminimo bei patiekimo darbus. Labiausiai paplitusi ir daugiausia geriama yra žalioji arbata Matcha.

Alkoholiniai gėrimai. Tradicinis ir populiariausias japonų  alkoholinis gėrimas  yra Sake. Egzistuoja keturios pagrindinės sake rūšys, besiskiriančios tarpusavyje gaminimo metodais:
          Čunmai-šu – pagaminta tik iš ryžių, be alkoholio;
          Hondžo-šu – su trupučiu distiliuoto alkoholio;
          Džinčo-šu – iš smulkiai maltų ryžių, su alkoholiu arba be jo;
          Daidžinčo-šu – iš ypatingai smulkiai maltų ryžių, su alkoholiu arba be jo.

Įprastai sake patiekiama šiltame porcelianiniame inde, vėliau išpilstant į mažus keramikinius puodelius. Dažniausia sake yra pašildoma iki 40 C, bet galima patiekti ir atšaldytą iki 10 C.

Be kitų įvairių alkoholinių gėrimų, japonai  mėgsta ir alų. Vienas iš populiariausių yra Asahe alus, kurio šiandien jau galima įsigyti ir Lietuvoje.

Japoniškas maistas
Išradingieji japonai griežtai laikosi trijų pagrindinių virtuvės principų: natūrali produkto kokybė, skonio harmonija ir išorinis patiekalo grožis. 

Tiek tradicinės, tiek šiuolaikinės japonų virtuvės pagrindas yra ryžiai. Žinoma ne visi – tai specialios ryžių rūšys, kurios vadinamos bendru pavadininmu „japoniški ryžiai“, kurie išsiskiria viena savybe – tai ypatingas lipnumas, atsirandantis ryžiams verdant. 

Antras pagal svarbą japonų virtuvėje patiekalas – žuvis. Japonijos krantus skalauja jūros ir vandenynai, tad japonams yra žinoma apie 10 tūkstančių jūros gėrybių ir žuvų rūšių, kurių didžioji dalis yra valgoma. Žuvį ir kitas jūros gėrybes nepriimta kepti, jos tik lengvai apkepamos, troškinamos, ruošiamos garuose, o dažniausiai pateikiamos žalios. Dėl tokio žuvies ir jūros gėrybių paruošimo patiekalai lengvai įsisavinami, išsaugo maistingąsias medžiagas ir skonines savybes. Valgomų jūros gėrybių dydis paprastai nedidelis, todėl japonų virtuvėje nėra sąvokos pagrindinis patiekalas, o klasikiniai japonų aristokratų pietūs susidarydavo iš 15-20 skirtingų patiekalų.

Japonai garsėja kaip maisto gurmanai, mėgstantys kokybišką, šviežią ir įvairų maistą. Pietūs ar vakarienė susideda iš įvairių patiekalų, kurie dažnai valgomi nesilaikant eiliškumo. Tarp skirtingų patiekalų valgomas marinuotas imbieras, kuris atgaivina skonio receptorius ir leidžia pajausti tikrąjį patiekalų skonį.

Sušis. Tardicinis japonų užkandis – sušis, šiandien skaičiuoja daugiau kaip 1300 metų ir yra visos japoniškos virtuvės vizitinė kortelė. Senovėje sušis buvo naudojamas kaip mokesčių forma. Sušio tradicinė forma - virtas ryžių ritinėlis su žalia ar marinuota žuvimi, jūros gėrybėmis arba daržovėmis. Patiekalui yra naudojami specialūs ryžiai, virti ir turintys daug lipnios medžiagos. Įvairūs suši skiriasi ir savo forma – jie gali būti pailgi, maišelio formos, apvalios formos rutuliukai, cilindro firmos ir kt. Formai suteikti yra naudojami specialūs bambukiniai kilimėliai. Prieš kiekvieną sušio rūšį yra valgoma marinuota ir labai plonais griežinėliais pjaustyta imbiero šaknis bei sojos padažas. Marinuotas imbieras atgaivina skonio receptorius, todėl leidžia pajausti tikrąjį sušio skonį. 

Sašimis. Sašimis – žalia jūros žuvis su sojos padažu. Žuvis gali būti labai įvairi, bet ji turi būti labai šviežia, nes turi būti suvalgoma per dvi valandas nuo jos apdorojimo.

Straipsnis iš dienraščio „Lietuvos rytas“
Informacija: www.miyako.lt