Vyriausiasis liokajus, anglų lordo patarnautojas, kiekvieną rytą privalėdavo atlikti labai svarbią užduotį – patiekti savo ponui rytinę arbatą. Arbatos patiekimas – savitas ritualas: liokajus pabelsdavo į miegamojo duris ir ant sidabrinio padėklo įnešdavo šviežiai paruoštą arbatą bei „Times“, kiekvieną kartą ištardamas šablonišką frazę „Labas rytas, sere“. Pasisveikinimas visada būdavo toks pat, nesvarbu, ar šeimininkas lovoje gulėdavo vienas, ar su moterimi. Puikiai išauklėtas anglų liokajus niekada sau neleisdavo parodyti net menkiausio dėmesio chalatu dėvinčiai moteriai.
Laikui bėgant liokajų anglų namuose nebeliko, tačiau paprotys gerti rytinę arbatą išliko iki šių dienų. Net Anglijoje viešintys turistai gali mėgautis šiuo ankstyvu gėrimu. Visi prabangesni viešbučiai siūlo šią paslaugą, nors ji jau tapo „automatine“. Viešbučio kambaryje vandens virdulėlis stovi paruoštas kartu su peiliais, šakutėmis ir šaukštais, arbatos pakeliais, pienu ir cukrumi, todėl ryte pabudusiam svečiui belieka paspausti mygtuką, kad prisipiltų vandens. Arba „arbatvirė“ automatiškai nustatoma ir, atėjus numatytai valandai, arbata paruošiama bei ima skambėti priminimas.
Be jokių abejonių arbata yra labiausiai angliškas gėrimas, todėl kiek nustembama sužinojus, kad Portugalijoje ji buvo populiari daug anksčiau nei atkeliavo į Angliją. Nepaisant to, kad arbata buvo laikoma puikiu vaistu nuo galvos skausmo, epilepsijos, tulžies akmenų, mieguistumo ir net džiovos, į pirmąją arbatos siuntą, kuri į Angliją atkeliavo iš Olandijos, buvo pažiūrėta su dideliu nepasitikėjimu. Tačiau visai netrukus gėrimas tapo labai madingu anglų aukštuomenės tarpe.
Tuo metu arbata buvo gaminama tokiu būdu: keli arbatos lapeliai vandenyje buvo verdami pusę valandos, kad atsiskleistų puikus gėrimo kvapas ir skonis. Netrukus į arbatą buvo pradėtas dėti ir cukrus, kad gėrimo skonis nebūtų toks kartus. Ir tik po amžiaus buvo sugalvota, kad į arbatą galima įpilti ir pieno.
Kavos namuose, kuriuose Anglijos džentelmenai galėjo atsigaivinti šiuo naujovišku gėrimu, moterys buvo nepageidaujamos. Kavos namai tuo metu buvo laikomi džentelmenų klubais. Dėl šios priežasties Thomas Twining 1717 metais atidarė pirmuosius arbatos namus moterims, kurie, beje, susilaukė labai didelio populiarumo. Twining vardas dar ir šiandien siejamas su pačios aukščiausios kokybės arbata.
Didesniuose Anglijos miestuose buvo atidaromos prašmatnios arbatinės, paprastai prisišliejusios prie bibliotekų, bei privilegijuoti pramogų parkai, kuriuose arbata buvo galima mėgautis grožintis fejerverkais. Arbata tuo metu buvo prabangus gėrimas, nes buvo apmokestinta dideliais mokesčiais. Todėl ypač išpopuliarėjo arbatos kontrabanda. Arbata į šalį nelegaliai gabenta drauge su brendžiu ir vynu, o neskrupulingi pardavėjai šviežias ir jau panaudotas arbatžoles maišė su atitinkama spalva nudažytais gudobelės, šermukšnio ar laukinės kryklės lapais.
Dėl prasto javų derliaus ir dėl to pabrangusio alaus arbata vis labiau populiarėjo. Apie 1830 metus arbatos plantacijos jau driekėsi nuo Kinijos ir Indijos iki Ceilono. Kenija taip pat buvo svarbus arbatos tiekėjas.
Arbata anglus lydi ištisą dieną. Ja pasveikinamas ankstyvas rytas, iki šių dienų išliko tradicija daryti arbatos pertraukėles 4 val. po pietų. Arbatos gėrimo tradiciją visame pasaulyje išgarsino „High Tea“. Jos gėrimo ceremonija tiesiog tobula. Vanduo, cukrus, pienas, arbata supilami į sunkius sidabrinius, karalienės Viktorijos laikų stiliaus rankų darbo indus, o paruošta arbata – į negilius rankų darbo porcelianinius puodelius.
„High Tea“ puikiai tinka prie užkandžių tarp valgių, todėl prie jos paprastai tiekiami pyragėliai, sausainiai, braškių ar žemuogių džemas. „High Tea“ Anglijoje mėgaujamasi ir ypatingų švenčių metu.
Parengta pagal „Culinaria European Specialties“
Meniu.lt informacija
Interneto archyvo nuotrauka