Vengrų vyno arkliukas – Tokajus

Retas kuris iš mūsų perka Vengrijos vyną – įpratome mėgautis Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, dabar – ir naujojo pasaulio vynais, o Vengrijos vynas pasitikėjimo vartotojams vis dar nekelia. Kita vertus, smarkiai stebinti tai neturėtų, juk ilgą laiką į Lietuvą buvo vežama gausybė pigaus, „neaiškaus“ vengriško vyno. Izabella Zwack, Tokajaus regione įsikūrusios „Dobogo“ vyninės savininkė, yra įsitikinusi, kad griežtų įstatymų reglamentuojami Vengrijos vynai greitai atgaus tarpukariu įgytą, bet sovietmečiu prarastą vyno mėgėjų pasitikėjimą. 
 
Izabella Zwack, Vengrijos regione Tokajuje įsikūrusios vyninės „Dobogo“ savininkė, pasakoja, kad užsiimti vyndaryste nusprendė 1988 m., kai Zwackų šeima grįžo į Vengriją. Gimusi ir užaugusi Italijoje, vyndarystės ji mokėsi Prancūzijoje, Amerikoje, Naujoje Zelandijoje, Australijoje, o grįžusi iš kelionių 1995-aisiais įsigijo „Dobogo“ vyno ūkį Tokajuje.

Ponia Zwack – jauniausia Vengrijos alkoholio pramonės magnato Peterio Zwacko dukra. Zwackų šeima daugiau nei 200 metų daro šalies nacionaliniu gėrimu vadinamą žolelių likerį „Unicum“. Ponia Izabella į Lietuvą atvyko vengriškos virtuvės tradicijas puoselėjančio restorano „Csarda“ savininko Dariaus Katino kvietimu. Prieš metus šalyje viešėjo jos tėvas (apie jį ir Zwackų imperiją rašė „Verslo klasė“).

„Su restorano savininku susipažinome gal prieš 3 m. Jis papasakojo, kad rengiasi atidaryti vengriškų patiekalų restoraną Lietuvoje. Man tai pasirodė labai įdomu – apskritai pasaulyje nėra daug Vengrijos virtuvės restoranų. Todėl pažadėjau p. Dariui atvažiuoti pažiūrėti, kaip jam sekasi garsinti mūsų šalį ir mano gaminamus vynus“, – šypsosi vyndarė.

„Vengrijos vynai yra geri, bet mažai žinomi“, – paklausta apie vengrų vynus sako viešnia. Apie savo šalies vyną, ko gero, nė vienas vyndarys neatsilieptų blogai, ir p. Izabella priduria, kad šalies vyno kokybė akivaizdžiai gerėti pradėjo paskutiniais dešimtmečiais, kai didžioji dalis šalies vynuogynų buvo privatizuoti.

Jo didenybė Tokajus
Vengrijoje yra 22 vyno gamybos regionai. Tokajaus regionas nėra didžiausias, tačiau jame gaminami vynai išties žinomi visame pasaulyje. „Tokaji Aszu“ – garsiausias saldus vengriškas vynas. Jį įvertino dar Liudvikas XIV, kai 1703 m. gavęs dovanų butelį vyno iš Transilvanijos princo pareiškė, kad „Tokaji“ – tai karalių vynas ir vynų karalius.

„Anksčiau ir kitos šalys panašiu būdu gaminamus vynus vadino „Tokaji“, „Tokajske“ ar pan. Ne taip seniai nuspręsta, kad tik vengrai savo gėrimui gali vartoti šį vardą“, – sako p. Zwack.
Saldus Tokajaus vynas gaminamas iš vėlai rudenį (derliaus nuėmimas prasideda spalio pabaigoje) surinktų kilniojo puvėsio (botrytis cinerea) paveiktų vynuogių. Aszu (vengriškai – botrytis ) vynuogės tam tikru santykiu maišomos su puvėsio nepaliestosiomis. Ąžuolo statinėse vynas laikomas mažiausiai 3 metus. Vyndarė priduria, kad kilnusis puvėsis Tokajaus regione atrastas XVII a. ir būtent dėl jo regiono saldūs vynai yra tokie nuostabūs.

„Dobogo“ vyninė Tokajaus mieste įkurta 1869 m.

„Tai nedidelis vyno ūkis. Pagaminame apie 30 000 butelių vyno priklausomai nuo derliaus. Šiemet šilta vasara, ilgas, saulėtas, nelietingas ruduo subrandino gerą, bet nedidelį derlių. Kilniojo puvėsio ant vynuogių buvo visai mažai – Vengrijoje puvėsio paveiktų uogų kilogramas kainavo apie 6 EUR. Vis dėlto mes sugebėjome pagaminti savo įprastą normą – 5000 butelių“, – kalba p. Izabella.

„Pagrindinė Tokajaus vynuogių veislė yra 'Furmint'. Iš šių vynuogių gaminamas sausas, pusiau sausas ir saldus vynai, tokius aš ir gaminu“, – pasakoja vyndarė ir tikina, kad visi jie puikiai dera su maistu, nes net ir saldieji išlaiko malonų rūgštingumą. Anot p. Izabellos, pagal šį rūgštingumo balansą vyno ekspertai atpažįsta Tokajaus vynus aklųjų degustacijų metu.

Ne tik saldieji
„Csardos“ restorane buvo galima paragauti visų p. Izabellos vyninėje gaminamų vynų – „Dobogo Furmint 2004“, „Dobogo Mylitta Late Harvest 2004“, „Dobogo 6 puttonyos Tokaji Aszu
1999“ ir „Dobogo 6 puttonyos Tokaji Aszu 2000“.

„Tokajaus regionas visada garsėjo saldžiais vynais. Sovietiniais laikais turėjome ir sausųjų, bet nelabai vykusių – juos gamindavo iš likusiųjų botrytis nepaveiktų vynuogių. Atvykusi į Tokajų nusprendžiau, kad mūsų vyninė turi gaminti ir sausuosius vynus. Tai buvo vienas didžiausių iššūkių – daugelis sakė, kad tai neįmanoma. Pirmus sausus vynus pagaminome iš 2003-ųjų derliaus, ir ką gi, – daugiau nei 4000 butelių buvo greitai parduoti, jį gyrė ir vyno mėgėjai, ir someljė, ir dabar dar jo galima rasti keliuose garsiuose restoranuose. Manau, neilgai trukus Tokajaus regionas garsės ne tik saldžiais vynais“, – gal kiek optimistiškai kalba p. Izabella. Jos nuomone, šis vynas yra gera alternatyva 'Pino Griggio' ar 'Chardonnay' veislių vynams. „Dobogo“ vyninės savininkė pasakoja savo vynų parduodanti keliose Europos valstybėse, JAV.

Laiko patikrinti
Prieš metus Vilniuje (ir Trakų „Czardoje“) viešėjęs p. Izabellos tėvas p. Zwackas sakė, kad jo imperijai vyno gamyba yra tik hobis ir didelio pelno neduoda. O kaip jai sekasi dabar? „Vyno verslas klesti visur, – išgirdusi klausimą nusijuokia p. Izabella. – Vynus parduoti sunku, nes jų yra labai daug. Todėl pirmiausia reikia susikurti prekės ženklą, jį pristatyti, įsitvirtinti rinkoje. Bet mums jau sekasi. Be to, mes ne tik patys gaminame vyną, bet esame ir vieni iš pagrindinių Vengrijos vyno tiekėjų.“

Pasak p. Izabellos, Tokajaus regiono vyndariams parduoti savo vyną yra kiek lengviau nei kitiems Vengrijos vyndariams – šio regiono vyno kokybę ir skonį vartotojai pažįsta daugelį metų.

„Likusieji vengriški vynai yra kitokie nei Tokajaus. Žinoma, jie taip pat geri, bet juos pasaulis tik pradeda vertinti. Be to, jie turi labai daug konkurentų. Tokajaus regione padarytas vynas specifinis – jo nerasite prekybos centruose, o tik specializuotose parduotuvėse. Jis nepigus, o „Tokji Aszu“ kainuoja apie 60-70 EUR. Be to, pasaulyje yra gaminami gal tik 3-4 tikrai geri saldūs vynai, tad ir konkurencija mažesnė“, – sako p. Izabella Zwack.

Daiva Sutkutė
„Verslo žinios“, 2006 12 15
www.pannontokaj.hu nuotrauka 
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>